Neįtiko nė vienas
Panevėžio kultūros citadelė – Bendruomenių rūmai – dar bent
mėnesį neturės vadovo. Konkurso įstaigos direktoriaus vietai užimti komisijai
neįtiko nei buvusio Panevėžio kolegijos vadovo, nei verslininko, nei meno
darbuotojos ar net pačios Savivaldybės specialisto kandidatūros.
Vertintojų komisijai vadovavusio Savivaldybės administracijos
direktoriaus Stasio Karčinsko teigimu, nė vienas iš penkių pretendentų
nepasižymėjo tokiam darbui reikalingais įgūdžiais.
„Norėjosi, kad ir vadybos, ir meno reikalus direktorius gerai
išmanytų. Bet jei pretendentas pasirodė vadybos srities žinovas, nieko bendro
neturėjo su menu, o jei menininkas – neišmanė vadybos“, – pažymėjo
S.Karčinskas.
Pretendentai į Bendruomenių rūmų vadovo vietą privalėjo
pateikti įstaigos viziją penkeriems metams bei atsakyti į visiems kandidatams
užduotus tuos pačius komisijos klausimus.
Vertintojai net loštelėjo iš nuostabos, kai vienas iš kandidatų
į klausimą, kaip įstaiga verstųsi pritrūkusi lėšų, pareiškė prašysiantis pinigų
Savivaldybės.
Visų kandidatų surinktų įvertinimų vidurkis nesiekė nė 6 balų.
„Nusprendėme rengti antrą konkursą. Gal tie patys kandidatai
pagilins žinias, gal ateis naujų žmonių. Ir Stomatologijos poliklinikos vadovo
per pirmą konkursą nebuvo išrinkę, tačiau į antrąjį atėjo visai nežinomas žmogus
su tokiu didžiuliu entuziazmu ir tokiomis giliomis žiniomis, kad neliko
abejonių, jog jis – tinkamiausias“, – teigė S.Karčinskas.
Mokėsi ne to
Bendruomenių rūmų direktoriaus kėdę taikęsis užimti buvęs
Panevėžio kolegijos vadovas, KTU Panevėžio instituto dėstytojas Kęstutis Gudas
tikino nenorįs įžeisti komisijos, tačiau kai kurie jos užduoti klausimai jam
pasirodę neatitinkantys konkurso sąlygų.
„Išmokau tai, kas buvo nurodyta sąlygose, o klausinėjo ko kito.
Į antrą konkursą eisiu va bank“, – nusprendė K.Gudas.
Jei taptų rūmų vadovu, dėstytojas pasiryžęs darbą pradėti nuo
vidaus audito.
„Man reikia žinoti, kokia įstaigos finansinė, ūkinė situacija,
kokias funkcijas atlieka darbuotojai“, – aiškino K.Gudas.
Buvęs švietimo įstaigos vadovas, ne kartą nuskambėjęs alkoholiu
kvepiančiais skandalais, mano, kad jo stiprybė kovojant dėl darbo vietos –
vadybinin-
ko patirtis ir „neblogas charakteris“.
Valdininkas neturėjo iliuzijų
Į Bendruomenių rūmų direktoriaus vietą pretendavo ir
Savivaldybės Kultūros bei meno skyriaus darbuotojas Gvidas Vilys.
Plačiau skaitykite 2009 m. lapkričio 4 d.
“Sekundėje”
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Nuotr. A.Repšio Neįtiko. Nors į Bendruomenių
rūmų direktoriaus kėdę taikėsi mieste garsūs švietimo, meno ir netgi verslo
atstovai, tačiau Savivaldybė nė vienam nepatikėjo vadovauti menininkams.
