Pirmieji išbris eksportuotojai?
Finansų analitikai ir ekspertai verslininkams, norintiems
išgyventi ekonomikos nuosmukį, savo jėgas ir idėjas siūlo nukreipti į eksportą –
jis laikomas tinkamu ekonomikos vaistu Lietuvos regionams bei miestams.
Ne išimtis ir Panevėžys, tačiau miestas, garsėjęs didelėmis
įmonėmis ir pramone, pastaruoju laiku merdi. Paskutiniuoju mohikanu, kritusiu
konkurencinėje kovoje, tapo „Ekrano“ gamykla, didžiąją dalį produkcijos
eksportavusi.
Ar Aukštaitijos sostinė vis dar turi užtektinai ambicijų ir
potencialo atsitiesti ir būti eksporto miestu?
„Šiandien labai svarbu ieškoti eksporto galimybių, nes Lietuvos
rinka, turinti tris milijonus vartotojų, yra pernelyg maža. Įmonės, surasiančios
būdų, kaip eksportuoti, persiorientuosiančios, išeis pirmos iš krizės“, –
Panevėžio regiono verslininkams praėjusią savaitę vykusioje konferencijoje
prognozavo rinkodaros strategijos ir pozicionavimo konsultantas Linas
Šimonis.
Konferencijoje dalyvavę ekspertai tvirtina, kad ilgus metus
vidaus rinkoje dirbusios įmonės galutinai išsisėmė, todėl naujų idėjų paieškos
gali padėti išeiti iš sąstingio.
Pritrūko idėjų
„AIM Invest“ finansų analitikas Algimantas Vinauskas pastebi,
kad daugelį metų „lietuviškose sultyse“ virusios įmonės prasidėjus sunkmečiui
dažniausiai neturi idėjų, kaip įveikti užgriuvusius sunkumus.
Esą nesvarbu, kur įsikūrusios įmonės, ar jos veiklą plėtotų
Vilniuje, ar Panevėžyje, – daugelis vadovaujasi panašiu ydingu mąstymu ir
logika.
„Lietuviškų įmonių kultūra yra panaši, todėl jos gyvena
panašiomis problemomis. Daugelis Lietuvos bendrovių neįsivaizduoja, kaip veikia
didžiosios tarptautinės įmonės. Didžiosios įmonės atneša savo kultūrą ir
permainas“, – mano A.Vinauskas.
Anot finansų analitiko, prie naujų sąlygų vienodai sunku
prisitaikyti visoms bendrovėms, ne ką geresnė situacija ir sostinėje.
„Vilniuje situacija nėra lengvesnė, kaip daugelis įsivaizduoja,
nes vilniečiai buvo labiausiai įsiskolinę, todėl šiuo metu jų perkamoji galia
yra gerokai smukusi. Šiuo metu dingsta vidurinioji klasė, žmonės džiaugiasi
galintys išmokėti skolas“, – situaciją sostinėje komentavo A.Vinauskas.
A.Vinauskas mano, kad provincijoje verslas nenukentėjo taip
smarkiai kaip Vilniuje, todėl joje smukimas nebuvo toks įspūdingas.
Pasigenda valstybės aktyvumo
L.Šimonis pritaria tarp verslininkų populiariai minčiai, kad
ekonomikos sąstingio metu valstybė turėtų labiau skatinti eksportą, tačiau tik
tose srityse, kuriose sukuriama didelė pridėtinė vertė.
„Skeptiškai vertinu valstybės investicijas lengvojoje ir baldų
pramonėse, nebent tai būtų unikalios įmonės, sukuriančios didelę pridėtinę
vertę. Tačiau jei sukuriama 500 mažai apmokamų darbų vietų, tokiu atveju reikia
pasakyti ačiū – tokių investicijų mums nereikia. Turi būti eksportuojami didelės
pridėtinės vertės produktai, o žmonės užsidirbtų didelius atlyginimus“, – teigė
L.Šimonis.
Pašnekovai mano, kad valstybei nukreipti visą dėmesį į eksportą
nėra tikslinga. Vidaus vartojimą galėtų išjudinti investicijos į valstybės
infra-struktūros objektus.
„Pamirštama, kad kalbant apie eksportą Lietuvoje žlugdomas
vidaus vartojimas, o būtent jis per ankstesnes krizes Lietuvą išgelbėjo, tai
pripažįsta Europos ekspertai. Pati valstybė turėtų investuoti į infra-struktūrą,
pavyzdžiui, iš stadionų statybų Vilniuje ir Kaune uždirbtų ne tik statanti
įmonė, bet ir kitos, iš kurių būtų perkamos paslaugos“, – tvirtino
A.Vinauskas.
Finansų analitikas mano, kad vienos pirmųjų pradės atsigauti ir
tos įmonės, kurios neprisipirko nekilnojamojo turto – jis šiuo metu esąs
inkaras, verslininkus traukiantis žemyn.
Kliūtys – galvoje
Ar Panevėžio įmonės galėtų tapti eksporto miestu? Finansų ir
rinkodaros specialistai mano, kad viskas priklausys nuo pačių miesto verslininkų
ir kokių iniciatyvų jie imsis.
„Panevėžys, kaip ir Vilnius ar Kaunas, ar bet kuris kitas
Lietuvos miestas, yra eksportuotojas. Žinau verslininkų, kurie gyvendami viename
mažame Lietuvos miestelyje pardavinėja savo kuriamus produktus visame pasaulyje.
Taip, tai daroma internetu, tačiau tai yra pasaulyje paklausus produktas. Tai
pavyzdys, kaip žmonės nebijo permainų, ir jei mes nesikeisime, liksime toje
pačioje vietoje kaip dabar. Kalbama, kad mieste sužlugo pramonė, nes sugriuvo
„Ekrano“ gamykla, bet pažiūrėkime į Kauną, kuriame bankrutavo ne ką mažesnės
įmonės, tokios kaip „Banga“. Pradžioje buvo blogai, bet vėliau sugriuvusių
gamyklų pagrindu atsirado ne viena įmonė, kurios labai sėkmingai dirba
užsienyje“, – įsitikinęs L.Šimonis.
A.Vinauskas mano, kad nemažai Lietuvos įmonių per daugelį metų
taip ir neperžengė sienų barjero. Kaip priešingas pavyzdys pateikiami
emigracijoje gyvenantys verslininkai, kurie ne tik sugebėjo prisitaikyti prie
naujų aplinkybių, bet ir sėkmingai dirbti.
„Norime užsidaryti tarp savo sienų, latvius dar laikome
kaimynais, bet lenkų jau bijome, o vokiečiai beveik neegzistuoja. Esame ta pati
rinka vienoje Europoje ir nereikia bijoti. Pavyzdys – emigrantai iš Lietuvos,
atrodo, nieko ypatingo nepadarę, tik emigravę, tačiau jau kurį laiką užsienyje
sėkmingai pardavinėja lietuviškus produktus. Jie neturėjo kitos išeitis. Kliūtis
eksportuoti – mes patys. Manome, kad jei gyvename Panevėžys, esame provincija ir
turime dirbti tik Panevėžyje. Visos šalys yra pasiekiamos ranka, o visos kliūtys
yra mūsų galvoje“, – pašnekovui pritarė A.Vinauskas.
Mantas TOMKŪNAS
A.Repšio nuotr. Permainos. Bankrutavusi „Ekrano“ gamykla
neretai pateikiama kaip griuvusios miesto pramonės pavyzdys, tačiau naujos
idėjos galėtų grąžinti prarastas pozicijas.
