Aukoja dėl pašalpų
Nelankantys mokyklų vaikai Lietuvoje vis dar skaičiuojami
šimtais. Pedagogai ir vaikų teisių gynėjai pažymi, kad sunkmečiu kelią į mokyklą
užkerta netgi tėvų gaunamos socialinės pašalpos.
Vaikams trukdančius mokytis tėvus specialistai pasiryžę bausti
tūkstantinėmis baudomis, tačiau pedagogai abejoja, ar tokia vargetų auklėjimo
priemonė veiksminga.
Panevėžyje kol kas žinomi trys mokyklų nelankantys vaikai.
Beraštė romė jauniausio šeimoje septynmečio sūnaus ateitį
ryžosi paaukoti dėl bent menkos materialinės paramos.
Supratusi, kad, pradėjus mokyklą lankyti jauniausiai atžalai,
šeimai nebebus mokama socialinė pašalpa, moteris atsiėmė vaiką iš mokyklos.
Kitus du vyresnius vaikus romė leidžia mokytis.
„Moteris netgi teiravosi teisininkės, ar gali neleisti sūnaus į
mokyklą. Gal ji tikėjosi pritarimo? Nors buvo išaiškinta, kad vaikas privalo
mokytis, vis tiek jį iš mokyklos atsiėmė“, – „Sekundei“ pasakojo Vaikų teisių
apsaugos tarnybos vedėja Audronė Grainienė.
Išleisti septynmetį į mokyklą delsė ir neseniai iš užsienio
grįžusi panevėžiečių šeima. Vaikų teisių gynėjams tėvai teisinosi esą tikėjęsi
vėl išvykti svetur kartu su vaiku.
Bausti ar pasigailėti savo atžalų likimais žaidžiančių tėvų, po
poros savaičių spręs Savivaldybės administracinė komisija. Už trukdymą vaikams
mokytis abiem šeimoms gresia bauda nuo 1000 iki 2000 litų. Praėjusiais mokslo
metais už vengimą leisti vaikus į mokyklą baustų panevėžiečių nebuvo.
Vaikų nesuskaičiuoja
Specialistai paneigia stereotipą, kad kelią į mokyklą savo
atžaloms užkerta tik asocialūs tėvai. Mokyklinis skambutis rugsėjį nenuskambėjo
ir pirmokei pedagogės dukrai.
Mama nusprendė, kad septynmetė mokslams dar per maža. Ar
mergytė brandi mokytis, atsakys psichologinės-pedagoginės tarnybos specialistai.
Pedagogės pasiryžimas atidėti dukters mokslus stebina Švietimo
skyrių. Teisės aktai numato, kad mokyklai nesubrendęs vaikas gali būti mokomas
individualiai namuose arba ugdomas vaikų darželyje.
Praėjusiais metais Panevėžyje mokyklos nelankė taip pat trys
1–8 klasių vaikai. Pasak Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės Audronės
Bagdanskienės, šiemet jie visi – jau mokiniai.
Tačiau, specialistės nuomone, mokyklų pateikti duomenys
neatspindi realios situacijos – nesimokančių vaikų iki 16 m. gali būti gerokai
daugiau, nei skelbia statistika.
„Didžiulė problema – tėvų į užsienį išvežti vaikai. Belieka tik
spėlioti, kiek jų lanko mokyklas svetur, nes tokios informacijos gauname labai
mažai“, – teigė A.Bagdanskienė.
Šiemet į užsienį su tėvais išvyko 90 panevėžiečių vaikų nuo 8
iki 16 metų bei 26 turėjusieji ateiti į pirmąsias klases.
„Mokyklos nelankančiųjų problema niekur nedings, nes
pragyvenimo lygis sunkėja, sudėtingesnis tampa ir pačių vaikų charakteris. Dar
neteko girdėti, kad nevestų vaiko į mokyklą, nes neturi kuo jį aprengti. Daugiau
būna tėvų, neleidžiančių vaiko mokytis dėl socialinių pašalpų“, – pažymėjo
A.Bagdanskienė.
Baudos – ne išeitis
Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto
skyriaus specialistams žinomi du mokyklos nelankantys keturiolikmečiai. Abu
paaugliai baigę tik keturias klases.
„Niekaip su tėvais negalime susitarti. Mokytojai juk
nenuvažiuos, iš lovos vaiko nepakels ir neatsiveš į mokyklą. Net nežinau, kas
gali motyvuoti“, – kaip privilioti 14-metį į mokyklą neišmano Krekenavos
M.Antanaičio gimnazijos direktorius Albinas Graževičius.
Plačiau skaitykite 2009 m. spalio 22 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Pamokų nebeužtenka. Kad
priviliotų paauglius į mokyklas, pedagogai kartu netgi žvejoja ar gamina maistą.
