Nusikalto dėl nerūpestingumo
Viena šiurpiausių ir tragiškiausių Panevėžio krašte avarijų
prisiminta su ašaromis, skauduliu ir pykčiu. Vakar Panevėžio miesto apylinkės
teismas pradėjo iš esmės nagrinėti ugniagesiui gelbėtojui Ramūnui Šinkevičiui
iškeltą baudžiamąją bylą dėl avarijos, per kurią žuvo du greitosios medicinos
pagalbos vairuotojai – keturiasdešimt septynerių metų Rimantas Drebickas ir
keturiasdešimt devynerių metų Raimundas Juknevičius.
Trisdešimt dvejų metų kaltinamasis savo parodymų teisėjai
neišsakė, žadėjo kalbėti tik išklausęs visus nukentėjusiuosius ir liudininkus.
Paklaustas, ar pripažįsta savo kaltę, R.Šinkevičius nuo jaudulio užsikertančiu
balsu, tačiau tvirtai užtikrino: „Žinau, kad padariau viską, ką tik galėjau
padaryti toje situacijoje.“
Iki šiol ugniagesiu gelbėtoju dirbančiam vyriškiui pateikti
kaltinimai dėl nusikalstamo nerūpestingumo bei Kelių eismo taisyklių (KET)
pažeidimo. Valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė teigė, kad automobilinę
cisterną vairavęs ir į avarijos vietą skubėjęs R.Šinkevičius nesiėmė visų būtinų
saugumo priemonių nelaimei išvengti: pasirinko netinkamą važiavimo greitį,
neatsižvelgė į blogas meteorologines sąlygas, neįvertino aplinkybių.
Byloje nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais pripažinta
dvylika žuvusiųjų artimųjų. Tiesa, kai kurie su avarija susiję asmenys
R.Šinkevičiui atleido, atsisakė ir pinigų už moralinę žalą. Viena iš jų –
tragediją išgyvenusi medicinos darbuotoja Jūratė Urbonavičienė.
Atleisti negali
Kiti nukentėjusieji už neturtinę žalą prašo nuo 20 iki 60
tūkstančių. Teisme dėl smarkiai pašlijusios sveikatos atsisakanti dalyvauti
R.Juknevičiaus žmona Loreta pareiškė 60 tūkstančių litų civilinį ieškinį, tiek
pat prisiteisti nori ir juodviejų sūnūs – vyresnysis Tomas ir jaunėlis
Darius.
Žuvusiojo medikų automobilio vairuotojo tėvai Sofija ir Aloyzas
Juknevičiai patirtą vienturčio sūnaus netekties skausmą ir pasekmes įvertino po
20 tūkstančių litų.
R.Drebicko artimiausi žmonės – dukra Lina ir žmona Valerija –
už moralinę žalą ketina prisiteisti 80 tūkstančių litų, iš jų nepilnametei
atžalai tektų didesnioji dalis – 50 tūkstančių.
Per avariją sunkius sužalojimus patyrusi medikė Regina
Šaduikienė neturtinę žalą įvertino 60 tūkstančių litų.
Visi teisme kalbėję nukentėjusieji negalėjo sulaikyti ašarų ir
tikino išgyvenę tikrą košmarą. R.Šinkevičiaus nė vienas nesmerkė, tačiau ir
atleisti jam tikino negalintys.
„Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai
ir R.Šinkevičius buvo atėjęs per tėčio laidotuves, norėjo mamos atsiprašyti.
Tąkart mama pasakiusi, kad vėliau, ne dabar. Paskui iš kaltinamojo nieko nebuvo
girdėti“, – kalbėjo žuvusiojo R.Juknevičiaus sūnus Darius.
Tomas Juknevičius patikino avarijos kaltininką suprantantis,
tačiau esą pats įvykis vis dėlto nepateisinamas: „Ir pats vairuoju, suprantu,
kad gali visokių situacijų pasitaikyti. Gal gaisrininkas neįvertino aplinkybių,
nemokėjo stabdyti. Bet juk tokie dalykai priešgaisrinėje sistemoje negali vykti.
Vairuojant per dvidešimt tonų sveriančią autocisterną reikia būti daug labiau
atidesniam, ypač jei oro sąlygos blogos. Pats tą rytą lengvąja mašina važiavau
vos 40 kilometrų per valandą greičiu, nes visi keliai buvo apledėję.“
Sutrukdė vilkikas
Parodymus davęs kaltinamojo kolega ugniagesys gelbėtojas
Rimantas Jaras teigė, kad įtikinamiausia nelaimės priežastis – prastas oras ir
apsnigti, apledėję keliai. Nelaimės metu liudininkas sėdėjo R.Šinkevičiui už
nugaros, tad daug ko nematė ir neįsidėmėjo.
„Atsimenu, kaip važiavome į avarijos vietą ir pajutau, kad
autocisterna slysta. Priešais buvo visiškai balta siena ir staiga išniro medikų
automobilis, jis stovėjo skersai kelio. Jautėsi du smūgiai į kitas lengvąsias
mašinas. Tuomet vertėmės. Reaguoti net nespėjau, tik įsikibau į tokią atramą. Po
visko iš autocisternos išlipę puolėme padėti sužalotiesiems. R.Šinkevičius buvo
labai sutrikęs“, – kalbėjo R.Jaras.
Bylą nagrinėjanti teisėja pagarsino ir ikiteisminio tyrimo metu
trijų į avariją patekusių liudininkų iš Ukrainos parodymus. Visi pareigūnams
tikino, kad į nelaimės vietą skubančių ugniagesių automobiliui teko prasilenkti
su krovininiu vilkiku.
Policijos apklausti užsieniečiai teigė važiavę priešpriešiais
automobilinę cisterną, o prieš juos esą nedideliu greičiu riedėjęs vilkikas.
Liudininkai patvirtino, kad, išvydęs į avarijos vietą lekiančią švyturėlius
įsijungusią gaisrininkų mašiną, vilkiko vairuotojas labai sulėtino greitį ir
pasuko į dešinę pusę – prisispaudė prie kitų kelkraštyje stovinčių automobilių.
Vis dėlto sunkiasvorė mašina visiškai nesustojo.
Užsieniečių teigimu, kelyje prasilenkti autocisternai ir
vilkikui vietos pakako, tačiau ugniagesių gelbėtojų automobilį sumėtė, jis
kliudė ir už vilkiko važiuojančių liudininkų lengvąsias mašinas. Paslaptingasis
vilkiko vairuotojas nebuvo surastas ir apklaustas – veikiausiai prasilenkęs su
gaisrininkų mašina tiesiog nuvažiavo savais keliais.
Plačiau skaitykite 2009 m. spalio 1 d. „Sekundėje“.
Justė BRIEDYTĖ
A.Repšio nuotr. Kaltę pripažino iš dalies. Kaltinamasis
ugniagesys gelbėtojas R.Šin-kevičius patikino, kad avarinei situacijai
susiklosčius padarė viską, ką galėjo.
