Finansiškai nukentėjo
Skolose skęstanti Panevėžio miesto savivaldybė dėl užgriuvusio
sunkmečio ramiai gyventi neleidžia keturiems panevėžiečių rinktiems
seimūnams.
Šiemet Panevėžys parlamentarų prašė lėšų padengti įsiskolinimus
sporto arenos statytojams, net tris kartus kreipėsi dėl Savivaldybei tenkančios
gyventojų pajamų mokesčio dalies padidinimo, rašė raštus dėl investicinių
projektų finansavimo.
Bent jau į du Savivaldybės raštus teikėsi atsakyti tik eksmeras
Vitas Matuzas ir buvęs miesto vicemeras Petras Luomanas. Seimūnai valdininkus
paguodė nors tuo, kad jų prašymai perduoti visagalei Finansų ministerijai.
Keturių Seimo narių indėlis į Panevėžį siekia vos daugiau nei
porą milijonų litų. Skurstančiai Savivaldybei tokie suma – kaip lašas jūroje.
Parlamentarai išrūpino 1,8 mln. Lt daliai skolos už sporto
arenos statybą padengti, 240 tūkst. Lt – K.Paltaroko gimnazijos sporto salei
įrengti.
Miesto meras Povilas Vadopolas viešai yra pareiškęs jaučiantis
apmaudą, kad Vyriausybei sudarant biudžetą Savivaldybė finansiškai nukentėjo –
vienam gyventojui lėšų skirta keliskart mažiau nei kitų miestų, nors Panevėžys
Seime turi keturis atstovus, o vienas iš jų yra netgi Biudžeto ir finansų
komiteto pirmininko pavaduotojas.
Rinko ne panevėžiečiai
„Nesu panevėžiečių išrinktas Seimo narys, o visos Lietuvos.
Seimo nariai prisiekę vienodai teisingi būti visiems. Negaliu proteguot
Panevėžio, Šiaulių ar Radviliškio“, – besitikintiesiems išskirtinio dėmesio
pareiškė pagal partijos sąrašą į Seimą patekęs Vitas Matuzas. Politikas
tvirtina, jog užimamos Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo
pareigos jam neleidžia rūpintis lėšomis konkrečiai savivaldybei. Tačiau
patikino, jog be jo palaiminimo nė vienas toks prašymas nebūtų patenkintas.
Miesto vadovų kurpiamus raštus, kuriuose Seimo narių prašoma
pinigų skurstančiam Panevėžiui, V.Matuzas vadina tik viešųjų ryšių akcija.
„Čia – ne Sovietų Sąjunga, kai į Maskvą nuvažiuodavo su
„šliosu“ dešros ir gaudavo“, – priminė Seimo narys.
Proteguoti Panevėžio neketinantis V.Matuzas negaili kritikos
Seimo ir Vyriausybės išmaldos prašančiai miesto valdžiai. Pasak jo, ši pati
nežino, kaip padidinti pajamas į Savivaldybės biudžetą, nerengia investicijas
pritraukiančių projektų.
„Savivaldybių asociacija pateikia rodiklius ir Seimas bei
Vyriausybė praktiškai jiems pritaria. P.Vadopolas yra asociacijos valdybos
narys, todėl turėtų daryti įtaką, kad Panevėžiui tie rodikliai būtų geresni“, –
mano V.Matuzas.
Kaip tikino Seimo narys, į jį besikreipiantys panevėžiečiai
dažniausiai skundžiasi būtent vietinės valdžios neveiksnumu.
Seimūnų nekviečia
Simpatijų savo kraštui neslepia Seimo narys Petras Luomanas.
Miesto ir rajono gyventojų rinktas seimūnas ragina Švietimo ir mokslo
ministeriją surasti 3 mln. Lt rekonstruotos Miežiškių pagrindinės mokyklos
šildymo sistemai sutvarkyti, tikina besirūpinantis lėšomis Velžio darželiui
renovuoti.
Meras P.Vadopolas jam ir J.Dautartui netgi viešai Tarybos
posėdyje padėkojo už gautus 1,8 mln. Lt skolai už sporto areną grąžinti.
P.Luomanas teisinasi, kad dėmesio Panevėžiui galėtų būti ir
daugiau, jei miesto valdžia pati neignoruotų seimūnų.
„Man truputėlį keistoka. Aš vieną kartą buvau įsisiūlęs
P.Vadopolui į susitikimą. O daugiau dalykinių kontaktų ir nebuvo. Juk nesiveršiu
klausti, ko jums dar reikėtų“, – tvirtino Seimo narys.
Jo nuomone, Panevėžio finansiniai reikalai klostytųsi geriau,
jei kitaip tvarkytųsi pati Savivaldybė, užuot žiūrėjusi į tautos
išrinktuosius.
„Nors sunkmetis, Savivaldybės vadai ir vadukai neliečiami, o
žiūrima į Seimą. Kodėl tie trys vicemerai negali dirbti po pusę etato? Ir Dievas
sako: dirbk, žmogau, o aš tau padėsiu“, – kritikavo P.Luomanas.
Bėdoms neužbėga už akių
Antrą kadenciją Seime besidarbuojantis Julius Dautartas teigia,
kad panevėžiečių rinkti parlamentarai kolegų netgi kritikuojami dėl per didelio
aktyvumo.
„Būtų netiesa sakyti, kad Panevėžys nieko negauna. Pritraukta
lėšų „Cido“ arenai, daug dėmesio buvo skirta mokyklų renovacijai, iš
struktūrinių fondų numatyta apie 3 mln. Lt „Vyturio“ pagrindinės mokyklos ir iki
4 mln. Lt K.Paltaroko gimnazijos energetiniams projektams“, – vardijo
J.Dautartas.
Tačiau, pasak jo, Savivaldybės valdžios elgesys stebina – į
Seimo narius kreipiasi ištikus bėdai, užuot užbėgusi jai už akių.
J.Dautartas žada: panevėžiečių rinkti Seimo nariai dar
pasistengs, kad Valstybės kontrolė įvertintų miesto Tarybos patvirtintus
didesnius geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo tarifus.
Panevėžyje į Seimą išrinktai Tautos prisikėlimo frakcijos
atstovei Arūnei Stirblytei tenka bene mažiausiai Panevėžio valdžios priekaištų.
Išgirsti iš pačios parlamentarės apie jos nuopelnus Panevėžiui nepavyko. Seimo
narė šią savaitę darbuojasi Strasbūre.
Padėjėjų nemažina
Per visą šią Seimo kadenciją iš keturių Panevėžiui
atstovaujančių parlamentarų aktyviausiai darbavosi Julius Dautartas. Jis pateikė
14 įstatymų projektų ir 43 pasiūlymus. P.Luomanas įregistravo 8 projektus ir 16
pasiūlymų. V.Matuzo atliktų darbų sąskaitoje – 4 įstatymų projektai ir 20
pasiūlymų, A.Stirblytė spėjo pateikti 7 projektus ir 11 pasiūlymų.
Per beveik aštuonis Seimo veiklos mėnesius per posėdžius
įvairiomis temomis daugiausia kalbėjo V.Matuzas – 94 kartus. P.Luomanas burną
pravėrė 44 kartus. Nuo plepių panevėžiečių kolegų gerokai atsilieka J.Dautartas,
jis kalbėjo 26 kartus. O A.Stirblytė patenka į tyliausiųjų Seimo narių sąrašą.
Prabilti Seime ji ryžosi vos penkis kartus.
Plačiau skaitykite 2009 m. spalio 1 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Eltos nuotr. Finalas. Politikų pažadai tarnauti
rinkėjams baigiasi krestelėjus į patogią kėdę Seime.
