Atsigauna užsienio rinka
Verslininkai su ilgesiu prisimena pernykštes prekių bei
paslaugų kainas ir ieško būdų, kaip atlaikyti sunkmečiu neprognozuojamus
iššūkius. Miškininkai – ne išimtis.
Šių metų pradžioje sustingusi medienos rinka pirmuosius
atšilimo ženklus ėmė rodyti maždaug gegužės mėnesį, o metams įpusėjus ėmė labiau
svyruoti medienos rūšių kaina.
Panevėžio miškų urėdijos vadovas Daugirdas Lukoševičius teigia
pastebėjęs miško pramonės sektoriuje teigiamas tendencijas ir tikisi, kad pamažu
atsigaunanti užsienio rinka turės įtakos medienos tiekėjams ir perdirbėjams.
Pasak jo, nors šiųmetė medienos pardavimo kaina yra 36
procentais mažesnė už pernykštę, bet parduodama daugiau, todėl galima tikėtis,
kad šie metai bus baigti nenuostolingai arba atneš nedidelį pelną.
Teikia optimizmo
Labiausiai kol kas miškininkus gelbsti pabrangusi spygliuočių
mediena ir padidėjęs smulkios lapuočių medienos poreikis. Iš pastarosios yra
gaminami europadėklai, o didėjančios taros gamybos apimtys tarsi siunčia
signalus, kad atsigauna eksportas.
„Išgyvenę sunkų pirmąjį ketvirtį, kai savo užduotis įvykdėme
tik apie 60 procentų, dabar stebime rinką ir matome, kad poreikis neišnyksta.
Vadinasi, turėsime žmonėms ir rangovų įmonėms darbo. Deja, po pirmojo pusmečio
atskirų medienos rūšių kainos ėmė svyruoti, taigi pabrangusi mediena kompensuoja
atpigusią, džiaugtis augimu dar negalime“, – „Sekundei“ sakė D.Lukoševičius.
Sunkmečiu ir nedidelis augimas teikia optimizmo ir žadina
lūkesčius.
Po juodojo pirmojo ketvirčio visos medienos kaina pakilo 1,82
procento. Tačiau atskirų rūšių medienos kainų kreivė primena amerikietiškus
kalnelius: pavyzdžiui, eglės mediena pabrango net 18, o pušies – apie 15
procentų, tačiau plokštėms skirtos medienos kaina krito 15,21, juodalksnio –
apie 10, beržo pjautinė mediena – apie 6 procentus.
Urėdija bando atsigriebti parduodama didesnius kiekius
medienos, kad skaudus kainų kritimas nuo pernykštės 132 litų už kubinį metrą iki
šiemetinio vidurkio – 84,9 lito už kubinį metrą subalansuotų patirtus
nuostolius.
Šiemet planuojama parduoti apie pusantro šimto tūkstančių
kubinių metrų medienos.
Vietos rinkai vis dar neatsigaunant, urėdija neteikia vilčių
užsidirbti ir parduodama malkas.
Šios medienos kaina netgi pora litų atpigo, nes poreikis neauga
ir tai pateisinama – mažinami atlyginimai, socialinės išmokos, pensijos verčia
žmones dar labiau taupyti.
Susiveržė diržus
Taupymo vajus praūžė ir pačioje urėdijoje. D.Lukoševičius
prisimena, kad dar praėjusių metų pradžioje pastebėjo pirmuosius artėjančių
permainų ženklus.
Darbuotojai buvo įspėti, kad gali tekti sumažinti darbo
užmokesčio priedus, tačiau tokio staigaus kritimo niekas nesitikėjo.
Jau praėjusių metų gruodį ir šių metų sausį teko atleisti 30
darbuotojų, 41 proc. buvo sumažintas mokos fondas, transporto išlaidos – per 40
procentų. Urėdija sustabdė planuotas investicijas į transportą, naujas
technologijas, patalpų remontą.
Tačiau miškų atsodinimas, naujų miškų įveisimo darbai
nesustojo. Pasak D.Lukoševičiaus, šiemet sodinukais apsodinta per 54,8 hektaro
dirvonuojančios žemės.
Vilma KAIRIENĖ
Nuotr. iš „Sekundės“ archyvo. Atsigauna. Į
lentpjūves riedantys miškavežiai su rąstais vis daugiau darbo duoda tiekėjams ir
perdirbėjams.
