Kuria klubus
Apie „Emo“ Lietuvoje garsiai prabilta po trijų nepilnamečių
savižudybių. Šiandien suaugusiuosius žodis „Emo“ šiurpina: tarp paauglių
paplitęs judėjimas asocijuojasi su pjaustytais riešais ir nuolat verkiančiais, į
depresiją panirusiais nepaklusniais vaikais.
Panevėžyje paplitę „emosai“ nori dar daugiau – į savo ratą
kviečia vaikų globos namuose gyvenančius našlaičius ar tėvų apleistus vaikus.
Specialistai sunerimę: būtina rasti bendrą kalbą ir apginti be artimųjų
likusius, dėl to dar labiau pažeidžiamus paauglius.
„Sekundė“ į vieną iš televizijoje parodytų skelbimų apie
kuriamus „Emo“ vaikų klubus atsiliepė: suintrigavo tai, jog kviečiami
prisijungti iš vargingų šeimų arba vaikų globos namų berniukai ir mergaitės.
Klubo narių amžius nurodytas nuo 10 iki 20 metų.
Skelbimo sudarytojas buvo itin atsargus: į telefono skambutį
neatsiliepė, kurį laiką neatsakė ir į žinutes. Po kelių dienų pasiteiravo, iš
kur gautas telefono numeris.
Tik prisistačius esant aštuoniolikmete „emose“, klubo steigėjas
atlyžo. Paaiškėjo, jog bendraminčius susivienyti kviečia aštuoniolik-metis
panevėžietis Nedas.
Įsikalbėjus jaunuolis nebeslėpė: sunkiai bendrauja su
nepažįstamaisiais, neturi merginos, niekas su juo nenori draugauti, aplink nėra
mylinčių ir jį suprantančių žmonių, ramybės neduoda daugelis problemų, todėl
nuolat kankina liūdesys ir dažnai aplanko mintys apie savižudybę.
„Klubą dar tik kuriu, reikia surinkti daugiau žmonių. Vaikų
namuose gyvenantys paaugliai kitokie, kitaip bendrauja, todėl mane labiau
domina. Kol kas visi skambina, parašo, pasiteirauja ir – nieko“, – su klaidomis
rašė vaikinas.
Žinia išgąsdino
Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų
direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui ir ugdymui Salomėja Jareckienė
prisipažino tokios žinios tiesiog išsigandusi.
„Sekundės“ kalbinta moteris teigė kol kas „emosų“ įstaigoje
nepastebėjusi, esą ir pačių pažeidžiamiausių 14–16 metų paauglių globos namuose
gyvena gana nedaug, tačiau „Emo“ užmojai iš tiesų verčia sunerimti.
„Ačiū Dievui, kol kas mūsų namuose „Emo“ vaikų nėra, bent jau
nepastebėjau. Kiek žinau, jų apranga turi ypač išsiskirti, o mūsų paaugliai tam
tiesiog neturi finansinių galimybių – rengiasi kukliai, neiššaukiančiai. Dažniau
su jais turime problemų dėl elgesio, pamokų nelankymo“, – informavo
S.Jareckienė.
Pavaduotoja socialiniam darbui nesistebėjo, kad „Emo“ taikosi į
vargstančius ar tėvų neturinčius vaikus. Specialistės nuomone, tokie jaunuoliai
yra labiausiai pažeidžiami ir mažiausiai ginami – bent jau gali taip pasirodyti
iš šalies.
„Įprastai paauglystė yra sunkus amžius, dažnai užsimezga kartų
konfliktai. Dar sunkiau, kai vaikai neturi tėvų ar artimųjų, todėl jaučiasi ypač
nesuprasti, vieniši, nereikalingi. Mūsų pedagogų ir psichologų komanda nuolat
vaikus stebi, tikrai jais rūpinamės ne prasčiau nei tėvai šeimose. Stengiamės,
kad vaikai būtų kuo labiau užimti, lankytų būrelius, kuo mažiau patirtų
neigiamos įtakos. Sieksim ir nuo „Emo“ apsaugoti, nors nežinia, kaip ateityje
gali būti. Neatmetu galimybės, kad vienas kitas vaikas ir dabar gali būti
susidomėjęs „emosais“, – kalbėjo S.Jareckienė.
Kaimo nepasiekia
Laikinųjų vaikų globos namų direktorė Aida Žygelienė teigė taip
pat įstaigoje nepastebėjusi išvaizda išsiskiriančių auklėtinių. Įstaigos vadovė
spėjo, jog jei tokių paauglių yra, tai jie labai įsislaptinę. Moteris patikino,
jog į „Emo“ siekius reaguoti reikia jau šiandien.
„Sakyčiau, „emosai“ labai gudrią taktiką pasirinko. Juk lengva
artimųjų apleistus vaikus įtikinti, kad judėjimas – pats tinkamiausias visų
problemų sprendimo būdas. Jie tiesiog yra silpnesni ir linksta ten, kur
išreiškiamas pasitikėjimas, kur yra daugiau panašaus likimo asmenų. O juk tai
yra baisu, būtina į tuos dalykus reaguoti. Tikiu, kad į tokius „neaiškius“
klubus pakliuvę vaikai gali ir alkoholį, ir narkotikus vartoti. Tuomet jais
manipuliuoti dar lengviau“, – sakė pašnekovė.
A.Žygelienės teigimu, dažniausiai Laikinuosiuose vaikų globos
namuose dirbančių specialisčių ir paauglių konfliktai kyla dėl netinkamo
elgesio, seksualinių išsišokimų ar nenoro mokytis: „Gal norintys priklausyti
„Emo“ turi būti turtingesni vaikai. Juk jie specialiai rengiasi, išsidažo.
Įvairios grupės ir klubai dažniau yra skirti privilegijuotiems paaugliams“.
Panevėžio rajono vaikų globos namų direktoriaus pavaduotoja
socialiniam darbui Violeta Pervazienė patikino, kad mieste veikiai išplintančios
vaikams neigiamą įtaką darančios naujovės rajoną pasiekia daug vėliau. Esą ir
apie „Emo“ ne kiekvienas kaimo paauglys yra girdėjęs.
„Nuo miesto esam nutolę apie 40 kilometrų, mūsų vaikai net į
šokių klubus ten nenuvažiuoja, nors tikiu, kad norėtų. Tiesiog nėra tokių
galimybių. Užtai pati aplinka vaikus teigiamai veikia. Mūsų svečiai nuolat sako,
kad kaimo globos namų auklėtiniai yra nuoširdesni, šiltesni, paprastesni,
ramesni. Ačiū Dievui, ir „Emo“ nuo mūsų dar toli, tikrai „emosų“ kaime neteko
pastebėti“, – tikino V.Pervazienė.
Svarbiausia – dėmesys
Vaikų paramos namų agentūros „SOS vaikai“ vadovė gydytoja
Marija Zabulionienė teigė, jog tėvų neturintys ar vargingose šeimose gyvenantys
vaikai – pati pažeidžiamiausia visuomenės dalis. Būtent juos lengviausia
įtraukti į įvairius judėjimus, grupuotes – tereikia pažadėti kažkokį tvirtesnį
pagrindą po kojomis.
„Socialiai rizikingose šeimose augantys ar tėvų neturintys
vaikai yra mažiausiai prižiūrimi. Net ir vaikų globos namuose gyvenantyieji – už
įstaigos ribų juk nebelieka jokios kontrolės. Jais ypač lengva manipuliuoti, nes
niekas negina ir nesidomi. Tokio judėjimo, kaip „Emo“ ar kitų panašių, teisiškai
neįregistruotų, išvis neturėtų būti. Gal „emosai“ ir nieko nedaro blogo, gal tik
vaikosi mados – nori išsiskirti apranga, manieromis. Bet vaikams labai lengva
paslysti, nes jie neskiria, kas yra blogai, kas – gerai“, – kalbėjo
M.Zabulionienė.
Plačiau skaitykite 2009 m. rugsėjo 28 d. „Sekundėje“.
Justė BRIEDYTĖ
Nuotr. iš „Sekundės” arch. Kviečia
prisijungti. Vis daugiau paauglių užkariaujantis „Emo“ Panevėžyje klesti –
„emosai“ užsimojo pavergti ir našlaičius bei vaikus iš vargingai gyvenančių
šeimų.
