Ar teko kada nors išeiti iš gydytojo kabineto ašarojant?
Galvoje tik viena mintis – kas bus toliau? Netikėta žinia apie blogus
citologinių tyrimų rezultatus, mazgelius krūtyse ar miomą kiekvieną gali išmušti
iš vėžių. Tačiau rankų nuleisti negalima. Juk baimė ir panika – ne pats
geriausias patarėjas.
Gana dažnai sveikatą susigrąžinti padeda vaistai ar operacija.
Kartais užtenka reguliariai lankytis pas gydytoją, įdėmiai išklausyti, ką jis
sako, pasikliauti specialisto patarimais ir laikytis jo nurodymų. Bet ligą
nustatyti galima tik atlikus tyrimus. O paskui, jei reikia, laukia procedūros.
Citologinis tyrimas. Jis atliekamas, norint įsitikinti, ar
nėra kokių nors gimdos kaklelio pokyčių. Tai – visiems prieinamas ir patikimas
diagnostikos būdas. Jį taikant sužinoma, ar nesergama navikine liga, ar yra
rizika ja susirgti.
Juk ligos pradžioje moteris gerai jaučiasi, nebūna jokių
negalavimo požymių. O skausmas liudija, kad navikas įsisenėjęs, tada jį gydyti
itin sudėtinga. Citologinis tyrimas teikia galimybę aptikti ligos pradžią.
Jei per citologinį tyrimą nustatoma, kad gimdos kaklelyje yra
displastinių ląstelių, reikia susirūpinti. Tai – pavojaus signalas. Nors jos
nėra navikai, bet padidėja tikimybė, kad gali atsirasti piktybinių auglių.
Šios ląstelės labai skiriasi nuo sveikųjų. Jos tarsi perspėja,
kad gimdos gleivinėje vyksta uždegiminiai procesai. Juos gali sukelti ir
bakterijos, ir virusai.
Kolposkopija. Šis tyrimas taikomas, kai gimdos kaklelyje
atrandama pakitimų. Specialiai pritaikytu instrumentu, kolposkopu, apžiūrimas
gimdos kaklelis ir nustatoma pakitimų vieta.
Biopsija. Kad būtų atliktas išsamus mikroskopinis
tyrimas tiksliai nustatyti, ar nėra vėžio, paimamas gimdos kaklelio audinio
mėginys – padaroma biopsija ir atliekamas histologinis tyrimas.
Koks gydymo būdas bus paskirtas, lemia tyrimo rezultatai.
Pabaigus gydymo kursą ir vėl atliekamas citologinis tyrimas. Paprastai
rezultatai būna geresni. Tačiau būtina rimtai gydytis, nes displastinės ląstelės
gali supiktybėti.
Gimdos ertmės išgrandymas. Tai – ne operacija, bet 10–15
minučių trukmės chirurginė procedūra, kai taikoma bendroji nejautra. Per šią
procedūrą nustatoma tiksli diagnozė, ligos išplitimo laipsnis, pasirenkamas
gydymo būdas.
Be to, gauta medžiaga tiriama – atliekamas histologinis
tyrimas. Gimdos ertmę išgramdyti reikia ne tik diagnozei patvirtinti, bet ir
gydymo tikslams. Tokiu būdu sustabdomas kraujavimas iš gimdos – tik pašalinus
visą išvešėjusią gimdos gleivinę galima visavertė naujos gleivinės
regeneracija.
Po šios procedūros apie dvi savaites negalima sunkiai kelti,
aktyviai sportuoti.
Krioterapija (šaldymas skystu azotu). Šios procedūros metu
maža metalinė plokštelė užšaldoma ir uždedama ant gimdos kaklelio zonos, kad
sunaikintų pakitusias ląsteles. Ji taikoma sergančiosioms gimdos kaklelio
erozija tuo atveju, jei epitelio pakitimai yra dideli. Jei nustatyti nedideli
ląstelių pokyčiai, gydytojas gali skirti vaistų nuo makšties uždegimo ar
cheminių preparatų, kurie pašalina nesveiką epitelį.
Gimdos kaklelio žaizdelė (erozija) – dažniausias gimdos
kaklelio susirgimas. Atsiranda ryškiai raudonos spalvos nelygi dėmelė, aiškiai
besiskirianti nuo sveiko epitelio. Gydytojas diagnozuoja eroziją, kai atlieka
įprastinius ginekologinius tyrimus. Šią ligą nesunku išgydyti, jei ji laiku
nustatoma.
Gydymas lazeriu. Nesveikos ląstelės, jos paprastai apima
didelį gimdos kaklelio plotą, naikinamos lazerio spinduliais;
Elektrokonizacija. Nesveikos ląstelės nupjaunamos
elektriniu peiliu. Šis metodas taikomas tada, kai nustatomi dideli gimdos
kaklelio pakitimai ar gydymas vaistais nuo uždegimo nedavė rezultatų, kai
erozija labai išplitusi.
Operacija. Gimdos mioma – nepiktybinis gimdos lygiųjų
raumenų ir jungiamojo audinio auglys. Miomos gali būti dauginės ir pavienės. Jos
dažniau atsiranda vaisingo amžiaus, turinčioms antsvorio, negimdžiusioms
moterims.
Pomenopauzės laikotarpiu miomos turi mažėti. Jei jos didėja,
galima įtarti piktybines ligas. Gydymas priklauso nuo miomos vietos, klinikinių
simptomų, dydžio. Pagrindinis gydymo būdas – chirurginis.
Operuojama, kai mioma greitai auga, kai ji yra kraujavimo,
sukeliančio mažakraujystę, priežastis. Operacijos apimtis priklauso nuo moters
amžiaus, miomos dydžio. Visada stengiamasi atlikti kuo mažiau traumuojančią
operaciją. Galimas miomų šalinimas laparoskopijos, laparotomijos arba
histeroskopijos būdu, gimdos kūno pašalinimas, gimdos kūno ir kaklelio
pašalinimas.
Mamograma. Tai krūtų peršvietimas rentgeno spinduliais. Šis
tyrimas padeda aptikti labai mažus mazgelius, net jų užuomazgas. Pastebima
neapčiuopiamų, tik rentgenu matomų piktybinio tipo kalcinatų. Tokie būdingi
neinvazinio vėžio pradžiai.
Vėžys ne iš karto pasidaro invazinis. Jo piktybiškumą lemia
savybės keliauti limfa, krauju, pasiekti kitus organus ir sukelti juose
metastazių. Kol navikas augdamas nepasiekia audinio, kuriame yra kraujagyslių,
jis – neinvazinis.
Jaunoms moterims krūtų audinys tiriamas echoskopu. Jų
krūtų audinys tankus, todėl pagal mamogramą nustatyti ankstyvos stadijos krūties
vėžį mažai tikėtina.
Vyresnių moterų krūtyse yra daugiau riebalinio audinio.
Jis gerai praleidžia rentgeno spindulius, todėl mamograma daug ką pasako –
matosi net ir mažiausi mazgeliai, jų užuomazgos.
Visada tikslinama, kas tai yra: ar gerybiniai krūtų dariniai
(pvz., lipoma, fibroadenoma), ar piktybinis navikas. Tad prireikia dar vienos
mamogramos ir papildomų tyrimų – echoskopijos, biopsijos ir kt.
Tik po
kruopščių tyrimų gydytojas galės daryti išvadą, kokia liga pacientė serga –
gerybine ar piktybine.
PARENGĖ L.ŽUKAITĖ
