Diabetas „pajaunėjo“?
Vaiko charakteris tapo itin bjaurus, jūsų atžala labai greitai
auga arba klasėje yra pats mažiausias, pernelyg liesas, o kramto nesustodamas
arba atsisako valgyti, nors per odą galima kaulus skaičiuoti? Tėvai save ramina,
kad tai dėl pereinamojo amžiaus, su laiku viskas susitvarkys.
Tačiau visi šie augimo ir elgesio ypatumai gali būti sukelti
endokrininių sutrikimų. Kuo anksčiau vaiką nuvesite pas endokrinologą, kad jis
atmestų ligos prielaidą arba skirtų reikiamą gydymą, tuo bus geriau.
Šiuolaikiniai vaikai yra žemesnio ūgio, tačiau stambesni, nes
netinkamai maitinasi. Dažniau serga ir yra labai jautrios nervų sistemos. Tokias
išvadas padarė specialistai pavasarį Maskvoje vykusio forumo vaikų sveikatos
klausimais metu.
Neseniai atliktų mokslinių tyrimų rezultatai leido realiai
įvertinti vaikų sveikatą. Gauti duomenys gerokai skyrėsi nuo oficialios
statistikos.
Remiantis statistikos duomenimis, tik 2 procentus abiturientų
galima laikyti sveikais. Per keletą pastarųjų metų normaliai fiziškai
išsivysčiusių vaikų sumažėjo 8,5 proc. Auga sąlygiškai sveikų vaikų arba, pasak
medikų, sveikų ligonių karta. Atsirado retardacijos terminas, apibūdinantis
sulėtėjusį vaikų ir paauglių fizinį vystymąsi ir funkcinių sistemų
formavimąsi.
Per 15–20 metų itin padaugėjo vaikų endokrininių sutrikimų.
Visų pirma, tai susiję su nutukimu. Antra, padaugėjo sergančiųjų diabetu (tiek I
laipsnio, tiek II laipsnio, nors jis seniau buvo laikomas pagyvenusiųjų
diabetu). II laipsnio diabetas „pajaunėjo“ – dabar juo serga ir vaikai.
Žinoma, tai susiję su ekologija, urbanizacija, t. y.
miestietiško gyvenimo padariniais. Ir, žinoma, su mityba. Vaikai ėmė daugiau
valgyti, bet – ne visada tai, ką turėtų. Dažnai net namie vaikai valgo greitai
paruošiamą maistą ir geria saldžius gėrimus – ne tik gazuotus, bet ir kompotus,
morsus.
Be to, vaikai mažiau juda, o tai lemia funkcinių sutrikimų
atsiradimą.
Tačiau svarbiausias rizikos faktorius – paveldimumas. Tiesa,
jei šeimoje yra sergančiųjų diabetu, nebūtinai vaikas susirgs, tačiau jis
patenka į rizikos grupę. Vadinasi, jį turi stebėti endokrinologas (2–3 kartus
per metus patikrinti), turi būti kreipiamas dėmesys į mitybą.
Dabar labai padaugėjo nutukusių vaikų – jų nutukimas I ir II
laipsnio. Dėl blogos riebalų apykaitos sutrinka angliavandenių apykaita, o tada
susergama diabetu.
Nerimą keliantys požymiai. Vaikas, persirgęs virusinėmis
infekcijomis, gripu ar vaikiškomis ligomis, ilgai negali pasitaisyti. Dažnai
junta troškulį ir geria pernelyg daug skysčių, dažnai ir gausiai šlapinasi, būna
ilgai vangus arba sudirgęs. Tai galimi diabeto požymiai, todėl nedelsiant reikia
patikrinti gliukozės kiekį kraujyje.
Tipiškos tėvų klaidos
Permaitinimas. Jei vaikas sveikas, bet liesas ir jo blogas
apetitas, taip gali būti dėl gastroenterologinių ligų arba per didelio jautrumo.
Vadinasi, reikia jį parodyti neurologui arba gastroenterologui. Nereikia
prievarta versti valgyti ir iš valgymo daryti kankinamų isteriškų
spektaklių.
Netaisyklinga mityba: nereikia leisti valgyti be saiko
bulvių traškučių, sausainių, saldumynų. Racionas turi būti subalansuotas.
Atsisakoma reguliariai tikrinti vaiko kūno masės indeksą.
Naujagimių maitinimas visą parą be nakties pertraukos. Tipiška
mamų klaida – duoti kūdikiui krūtį kaskart, kai jis nubunda. Taip atsiranda
poreikis visą laiką valgyti ir gerti. Riebalų ląstelių skaičius formuojasi
būtent tuo vystymosi periodu – iki dvejų metų.
Ūgis ir amžius
Kai vaikas ūgiu atsilieka nuo bendraamžių, tai tampa tragedija
ir jam pačiam, ir tėvams, itin skausmingai dėl to išgyvena paaugliai.
Nuo ko priklauso žmogaus ūgis? Jį lemia du pagrindiniai
faktoriai – genai, t. y. paveldimumas, ir mityba ankstyvoje vaikystėje. Aukštų
tėvų ir vaikai paprastai būna aukštesni. Jei tėvai didesnio nei vidutinio ūgio,
o vaikas atsilieka, reikia patikrinti somatotropinio hormono lygį. Augimą gali
stabdyti ir sunkios ligos. Nusilpęs mažylis laikinai nukreipia energiją, kuri
turėjo būti skirta augti, į sveikimą.
Didelę įtaką turi motinos sveikatos būklė nėštumo metu, taip
pat individualūs medžiagų apykaitos procesai paties vaiko organizme.
Didelę įtaką augimui turi vidaus sekrecijos liaukų veikla –
skydliaukės ir lytinio hormono testosterono. Jei šio hormono gaminama per daug,
kaulų augimas stimuliuojamas iki tam tikros ribos, o vėliau jis slopina augimo
zonas ir stabdo augimą. Tai galima stebėti jaunuolių lytinės brandos metu, kai
pagreitėjęs augimas jiems vyriškėjant (16 – 18 metų) sustoja.
Normos ir nukrypimai
Augimo tempus labai svarbu stebėti pirmuosius dvejus metus.
Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai vidutiniškai paauga 25–30 cm, antraisiais –
iki 12 cm, o trečiaisiais – 6 cm. Tada greitą augimą keičia tolygus, kasmet
paaugama po 4–8 cm.
Pubertatinio periodo pradžioje vaikų augimas vėl daro šuolį. Šį
greitą augimą lemia lytinių hormonų poveikis. Mergaitėms toks periodas prasideda
10–12 metais, kai vidutiniškai per metus paauga po 8 cm. Berniukai 12–14 metais
paauga vidutiniškai po 10 cm per metus, galimi 1–1,5 metų nukrypimai.
Lytinio brendimo laiku pastebimai keičiasi jaunuolių ūgis ir
svoris. Per palyginti neilgą laikotarpį ūgis gali padidėti 20-ia procentų, o
svoris – net 50-ia procentų.
Mergaitėms augimo šuolis pasireiškia 10,5 metų, intensyviausias
būna 12,5 metų. O auga jos iki 17–19 metų.
Berniukai lytinio brendimo pradžioje atsilieka nuo mergaičių, o
vidutiniškai 14,5 metų ima intensyviai jas vytis, jie auga iki 19–20 metų.
Nerimą keliantys simptomai. Svorio ir ūgio rodikliai gali
varijuoti – tai priklauso nuo kiekvieno vaiko individualių ypatybių, tad
jaudintis reikėtų turint omeny ne kokį nors vieną skaičių, o dėl to, jei vaikas
visapusiškai branda lenkia arba atsilieka nuo savo bendraamžių. Daug įtakos turi
genai, tačiau kai ką lemti gali tam tikros išorinės priežastys.
Paaugliai gali savo fizine ir lytine branda atsilikti 1–2
metais nuo savo intensyviai sportuojančių bendraamžių, užsiimančių gimnastika,
kovų menais.
Lėtinės ligos, pvz., gastritas, gastroduodernitas, kuriomis
sergant paauglystėje beveik nebūna jokių požymių, gali turėti daug reikšmės
sulėtėjusiam augimui.
Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, tokios kaip arterinė
hipertonija, reumatizmas, širdies ydos, kai kurios plaučių ligos, taip pat
lėtina augimą.
Na ir, žinoma, endokrininės ligos, kurių pirmieji požymiai
kartais atsiranda ankstyvame amžiuje, kartais – tik paauglystėje, lemia lėtesnį
fizinį vaiko vystymąsi ir pirmiausia mažą ūgį.
Labai svarbu laiku pastebėti, kad vaiko ūgis neatitinka normų,
ir kreiptis į specialistus – pediatrą ir endokrinologą.
Būtina patikrinti kaulų amžių – kaip jis atitinka vaiko metus –
ir augimo zonas. Tam daromos pirštų ir riešų sąnarių rentgeno nuotraukos.
Nuotraukose aiškiai matyti augimo zonos. Jei šios zonos užako 14–15 metų,
vadinasi, vaikas daugiau neaugs, tai blogas ženklas.
Skydliaukė
Per pastaruosius du dešimtmečius pastebima, kad itin daugėja
skydliaukės ligomis sergančių vaikų. Be paveldimumo, svarbu yra ir gyvenamoji
vieta. Jei vietovėje trūksta jodo, jo trūkumą reikia kompensuoti jodo
preparatais – jodomarinu, kalio jodidu ir kt.
Tam tikra prasme fizinio aktyvumo trūkumas ir per ilgas
sėdėjimas prie kompiuterio gali išprovokuoti skydliaukės ligas, tokias kaip
autoimuninis tiroditas – skydliaukės hormono trūkumas, dėl kurio atsiranda ir
kitų funkcinių sutrikimų.
Jei po tyrimo paaiškės, kad skydliaukė padidėjusi, tačiau
hormonų lygis normalus, tada pakanka jodo preparatų. Jei hormonų lygis padidėjęs
arba sumažėjęs, reikia gydyti hormonų preparatais.
Paplitusios nuomonės, kad hormonai, kuriuos nėštumo metu
vartojo mama, turi įtakos vaikų endokrininės sistemos sutrikimams atsirasti,
gydytojai nepatvirtina. Kaip žinoma, hormonai skiriami moterims, turinčioms
reprodukcinės sistemos problemų – negalinčioms išnešioti kūdikio ir kitais
atvejais.
Toks gydymo kursas gydytojui prižiūrint praktiškai niekada
neturi įtakos vaiko sveikatai. Tiksliai paskirta hormoninio preparato dozė
padeda išsaugoti nėštumą.
Hipotireozė gali būti įgimta – tai paveldima liga, kai vaikas
jau gimsta turėdamas „blogą“ skydliaukę. Svarbu naujagimiams nustatyti šią ligą,
nes anksti pradėjus gydyti galima išvengti vystymosi atsilikimo. Sergantieji
hipotireoze gydytis turi visą gyvenimą.
Geriausia profilaktika nustatyti vaikų endokrininės sistemos
pažeidimus – nėščiųjų tyrimai esant ankstyvai nėštumo stadijai, kai formuojasi
nervų sistema ir skydliaukė.
Nerimą keliantys simptomai
Sulėtėjęs augimas.
Svorio sutrikimai – ir jo deficitas, ir antsvoris. Jei vaikas
nutukęs, tai liudija, kad sutrikusi medžiagų apykaita.
Kai trūksta skydliaukės hormonų, vaikai būna suglebę, silpni –
jie greitai pavargsta, palyginti su bendraamžiais, jiems sunku keltis
rytais.
Jei skydliaukė dirba per smarkiai, stebimas svorio kritimas,
padidėjęs jautrumas, ypač mergaičių. Jos tampa verksmingos, net agresyvios, gali
atsirasti rankų drebulys, padidėti akių obuoliai, kraujospūdžio skirtumai –
sumažėjęs diastolinis ir padidėjęs sistolinis, plona, net sausa oda.
Patyręs gydytojas sutrikimą gali diagnozuoti jau pagal tai,
kaip vaikas įeina į jo kabinetą: tai matyti iš jo plastikos, hiperaktyvaus
elgesio manieros, bruzdesio.
Lyties klausimai
Lytinę brandą daugiausia lemia paveldimumas, tačiau turi įtakos
ne tik genetiniai ypatumai, bet ir tautybė, rasė – pietiečių arba šiauriečių
vaikai bręsta anksčiau. Normos arba nukrypimo požymiu gali būti antrinių lytinių
požymių seka: mergaitėms iš pradžių turi vystytis krūtys, paskui imti augti
gaktos plaukai, vėliau atsirasti mėnesinės. Jei viskas vyksta ne tokia seka, tai
dar ne ligos požymis, bet su endokrinologu pasikonsultuoti derėtų. Jei
mergaitėms ant rankų, kojų, nugaros ima augti plaukai, atlikus specialius
tyrimus reikia atsikratyti endrogenų pertekliaus. Jei jų trūksta, galima kalbėti
apie antinksčių patologiją. Jei hormonų lygis normalus, tai gali būti sandaros
ypatumai.
Normaliai vystantis 8–9 metų mergaitėms atsiranda pirmieji
brandos požymiai – spenelių laukeliai iškyla, keičia spalvą ir formą. 10 – 12
metų mergaitėms ima persiskirstyti riebaliniai audiniai, vystosi krūtys.
Pirmosios mėnesinės turėtų atsirasti 12–14 metų, tačiau įmanomi svyravimai nuo
10 iki 16 metų.
Normali lytinė berniukų branda vyksta 9–14 metais. Pirmieji
požymiai: padidėja sėklidės, vėliau – atsiranda gaktos plaukai, paskui organai
baigia visiškai bręsti. Tokio amžiaus berniukams kartais pastebimas krūtų liaukų
pabrinkimas, taip būna dėl prolaktino pertekliaus, gydyti nereikia. Tai
fiziologinis reiškinys, vadinamoji genikomastija. Ją gali lemti nutukimas.
Nerimą keliantys požymiai
Mergaičių gaktos plaukuotumas nesant kitų antrinių lytinių
požymių gali atsirasti dėl antinksčių veiklos sutrikimo, auglio. Reikėtų
nedelsiant kreiptis į endokrinologą.
Mažesnis nei bendraamžių ūgis. Reikia atlikti tyrimą ir
nustatyti, ar kaulų amžius atitinka biologinį amžių.
Nutukimas berniukams gali lemti genitalijų vystymosi
patologiją.
Endokrininis nukrypimas kriptorchizmas, kai viena arba abi
sėklidės laiku nenusileidžia į mašnelę, o lieka pilvo ertmėje.
Nesivysto genitalijos – jei 13 metų berniukui pažastyse ir ant
gaktos jau auga plaukai, o lytiniai organai dar vaikiški, reikia endokrinologo
stebėjimo. Abiejų lyčių vaikams gali būti priešlaikinė lytinė branda. Tai turi
kelti nerimą, jei berniukams iki 9 metų arba mergaitėms iki 8 metų atsiranda
antriniai lytiniai požymiai.
Parengė A.Kaminskienė
Nuotr. Požymiai. Vaiko augimo ir elgesio
ypatumai gali būti sukelti endokrininių sutrikimų.
