Nespėja rašyti ieškinių
Nedarbo smaugiamame Panevėžyje artėjantis šildymo sezonas
grasina socialiniu sprogimu. Tūkstančiai panevėžiečių dar negrąžino skolų už
praėjusių metų šilumą, o jau po mėnesio pradės plaukti naujos sąskaitos.
Šilumos, vandens, elektros ir dujų tiekėjai kas mėnesį teismams
perduoda apie 400 skolininkų. Tačiau pabrangus geriamajam vandeniui, o nuo kitų
metų brangstant ir elektrai, vilties išsimokėti netekusių skolininkų armija
turėtų dar išaugti.
Jau dabar pinigų socialinėms išmokoms pritrūkusi Savivaldybė
griebiasi už galvos – kompensacijoms už komunalines paslaugas biudžete trūksta
kelių milijonų litų.
Daugiausia – apie 11 mln. Lt – vartotojai prasiskolinę šilumos
ir karšto vandens tiekėjai „Panevėžio energijai“. Gyventojai bendrovei skolingi
3,8 mln. Lt. Vidutiniškai kiekvienam bendrovės šildomam privataus vartotojo
būstui tenka 700 Lt skola. Rekordinė vieno gyventojo skola, susidariusi
nemokėjus 10 metų, siekia 28 tūkst. Lt.
Net trečdalis gyventojų skolos tenka socialinių būstų
nuomininkams.
„Panevėžio energija“ teismui jau perdavė apie 350 ieškinių 500
tūkst. Lt skolai išieškoti.
Anot bendrovės pardavimų skyriaus viršininko A.Kriaučiūno, kiek
skolininkų perduodama į teismą, lemia ne skolos, o pačios įmonės pajėgos.
„Kartais fiziškai nebepajėgiam skolininkų perduoti teismams,
nes darbuotojų etatų negalime didinti. Bet skola niekur nedings. Problema tik
ta, kad iš dalies skolininkų antstoliai negali jos išieškoti – nedirba, neturi
turto, gyvena socialiniame būste, turi mažamečių vaikų“, – „Sekundei“ teigė
A.Kriaučiūnas.
Sumoka visi
Nemokių vartotojų skolos gula ant visų vartotojų pečių.
„Įsiskolinimų neišdalijame sumokėti visiems vartotojams, bet
pritrūkus apyvartinių lėšų tenka imti paskolą, o palūkanų dalis įskaičiuojama į
šilumos kainą“, – pripažino viršininkas.
A.Kriaučiūnas viliasi, kad išaugus nedarbui ir sumažėjus
gyventojų pajamoms, nuo augančių skolų tiekėjams žmones išvaduos skiriamos
kompensacijos. Per devynis šių metų mėnesius kompensacijos už karštą vandenį ir
šildymą skirtos 40 tūkst. gyventojų.
Panevėžio savivaldybė bendrovei iki šiol nesumokėjusi 640
tūkst. Lt kompensacijų už šildymą. Jos pačios skola už biudžetinių įstaigų
šildymą siekia 4,5 mln. Lt.
„Kitų rajonų – Kėdainių, Pasvalio, Kupiškio, Zarasų –
savivaldybės sugeba net ir tokiu sunkmečiu atsiskaityti. Gal mažosios
savivaldybės taupiau gyvena?“ – stebėjosi A.Kriaučiūnas.
Be elektros ir dujų
Už gamtines dujas „Lietuvos dujoms“ Panevėžio miesto ir rajono
gyventojai skolingi 250 tūkst. Lt. Tik 27 abonentai įsiskolinę po daugiau nei
tūkstantį, kitų skolos gerokai kuklesnės – šimtai ar tik dešimtys litų.
Didžiausia skola – apie 6 tūkst. Lt – gula ant vieno individualaus namo
savininko pečių.
Šimtatūkstantines vartotojų skolas skaičiuoja Rytų skirstomieji
tinklai: 2399 Panevėžio miesto ir rajono gyventojai už elektrą skolingi apie 264
tūkst. Lt. Dar dvigubai tiek – apie 559 tūkst. Lt – elektros tiekėjams skolingos
įmonės.
RST Panevėžio regiono elektros tiekimo direktoriaus Juozo
Januškos teigimu, Panevėžio regione skolininkų skaičius ir skolų dydžiai,
palyginti, yra nedideli ir taip ženkliai neauga, kaip kituose regionuose.
Tačiau pastebima tendencija, kad ir čia didėja įmonių skolos.
Tai lemia vis naujai skelbiami bankrotai, įmonių likvidavimas.
Pasak J.Januškos, piktybiškai vengiantiems bendrauti su
elektros tiekėjais skolininkams išjungiama elektra, o skolą išieškoti perduodama
tuo užsiimančiai įmonei.
Nors, jo teigimu, tik ypatingais atvejais įsiskolinimo
klausimus sprendžia teismas, tačiau vien per aštuonis šių metų mėnesius
Panevėžio regione RST teismams perdavė apie 270 ieškinių dėl 240 300 Lt skolos
išieškojimo.
Pernai per tą patį laikotarpį teismus pasiekė apie 200 RST
ieškinių dėl 120 700 Lt skolos.
Savivaldybės kišenės tuščios
„Aukštaitijos vandenims“ už geriamąjį vandenį ir nuotekų
tvarkymą 5400 panevėžiečių skolingi 252 tūkst. Lt. Daugiausia vandens tiekėjui
gyventojas yra nesumokėjęs 4250 Lt.
Per pirmąjį pusmetį bendrovė teismui perdavė 80 ieškinių dėl
gyventojų įsiskolinimų.
„Nėra nustatyta, kiek laiko turi nemokėti, kad kreiptumėmės į
teismą. Stebime vandens suvartojimą, skolos dydį, įvertiname administravimo
išlaidas, jei kreiptumėmės į teismą. Sprendžiant įsiskolinimo klausimą visada
pirmoje vietoje vadovaujamės protingumo kriterijumi“, – tvirtino „Aukštaitijos
vandenų“ ryšių su visuomene specialistas Svajūnas Mikeška.
Plačiau skaitykite 2009 m. rugsėjo 21 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
T.Kavaliausko nuotr. Tikisi pagalbos. Šilumos,
elektros, vandens, dujų tiekėjams prasiskolinusių panevėžiečių viltis – sulaukti
Savivaldy-bės kompensacijos.
