Istorija kartojasi
1999-aisiais duris atvėrusios įstaigos kasoje tebuvo 5000 Lt. Įsigiję kompiuterį, darbo stalą, faksą ir įsivedę interneto ryšį darbuotojai išėjo nemokamų atostogų, o ambicijų iš letargo miego prikelti turizmą Panevėžio apskrityje turinčios įstaigos atidarymą šventė už rėmėjų paaukotas lėšas.
Praėjusią savaitę dešimties metų sukaktį sutikusio Turizmo informacijos centro istorija kartojasi.
„Turistų grupių nebesurenkame, į ekskursijas vežame nebesitikėdami pelno. Už elektrą, apsaugą, ryšius esam įsiskolinę. Nėra nė vienos paslaugos už kurią nebūtume skolingi“, – apie sunkią finansinę padėtį kalbėjo centro direktorė Daiva Tankūnaitė.
Įstaigos vadovė liūdnai juokauja nė neskaičiuojanti įsiskolinimų, kad negadintų sau nuotaikos.
Peržiūrės atlyginimus
Panevėžio miesto ir rajono bei Kupiškio savivaldybės Turizmo informacijos centrui per metus atseikėja 180 tūkst. litų
Pasak D.Tankūnaitės, tiek užtenka tik atsiskaityti su darbuotojais. Gegužę 10 proc. savo atlyginimą susimažinusi direktorė neslepia, kad jau šį mėnesį veikiausiai bus peržiūrėtas darbuotojų užmokestis. Turizmo centras per metus pats užsidirbdavo apie 140 tūkst. Lt. Direktorės nuomone, šiemet įstaigai teks verstis iš 70 tūkst. Lt.
„Panevėžyje veikia kelios kelionių agentūros, tačiau nė viena neorganizuoja kelionių po Lietuvą, nes tai nėra pelninga. O mūsų darbas – ne tik kelionių organizavimas. Ir informaciją teikiame, ir leidinius rengiame, nors šiemet dar nė vieno neišleidome. Kol kas gyvename turizmo sezoną ir tuo džiaugiamės, o kaip bus toliau – matysim“, – ateities neprognozavo D.Tankūnaitė.
Parodoms lėšų neliko
Dėl nestabilios finansinės situacijos Turizmo informacijos centras negali būti tikras, ar Panevėžio apskritį pristatys tarptautinėse turizmo ir laisvalaikio parodose: lapkritį – Poznanėje, vasarį – Rygoje, kovą – Vilniuje. Direktorė skaičiuoja, kad vien pasirodymas tris dienas truksiančioje parodoje Poznanėje įstaigai atsieitų mažiausiai apie 4000 Lt.
Skolų prislėgtam centrui net tokia suma atrodo didžiulė.
D.Tankūnaitės nuomone, sunkius laikus išgyvenantis turizmo verslas dugno dar nepasiekė.
„Gali būti dar prasčiau. Akivaizdu, kad pramogų ir paslaugų sektorius pažeidžiamiausias. Žmonės pirmiausia taupo jo sąskaita“, – tikino direktorė.
Ji guodžiasi nebent tuo, kad ne viskas matuojama pinigais – Bistrampolio dvaro valdytojai neprašydami nuomos mokesčio centrui užleido salę jos dešimtmečio sukakčiai skirtai konferencijai.
Turizmą skatina čekiais
Lietuvoje vietinio turizmo suaktyvėjimas buvo stebimas pastaruosius ketverius metus, tačiau ir tuomet lietuviai po gimtąją šalį keliavo keturis kartus mažiau nei europiečiai po savąsias.
Lietuvos turizmo verslo atstovams belieka pavydžiai žvelgti į Europos šalių kolegas, ieškančius būdų, kaip paskatinti susidomėjimą savo kraštu.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Lankytojų mažėja. Pastaruosius ketverius metus turistų susidomėjimo sulaukusios Lietuvos istorinės įžymybės vėl grimzta į užmarštį.
