Šventė už dyką
Pirmąją mokslo metų dieną moksleiviai su gėlėmis paprastai skubėdavo į mokyklas. Po įstaigos vadovų sveikinimų ir linkėjimų vaikai pasklisdavo į savo klases, paskui patraukdavo į miesto centrą.
Šie mokslo metai Panevėžyje prasidėjo kitaip. Šventinis šurmulys pirmiausia nuvilnijo Laisvės aikštėje, o tada persikėlė į mokyklas.
Šiais metais Savivaldybė parodė iniciatyvą surengti iškilmingą Mokslo ir žinių dienos paminėjimą. Krizė tam visiškai nesutrukdė, nes, pasak vicemerės Zitos Kukuraitienės, šventė miestui nekainavo nė vieno lito. O moksleiviams, tėvams ir pedagogams, sprendžiant iš jų gausos, Rugsėjo 1-oji suteikė daug gerų emocijų.
Mokslo ir žinių šventė prasidėjo moksleivių eitynėmis nuo Nepriklausomybės aikštės Klaipėdos gatve iki Laisvės aikštės. Žygiavo kiekvienos mokyklos atstovai – po 30–50 žmonių.
Laisvės aikštėje prie eisenos prisijungė daugiau mokinių, pedagogų, tėvų. Pučiamųjų orkestro „Panevėžio garsas“ muzikantai, sulipę į Savivaldybės antro aukšto balkoną, fanfaromis pakvietė gyventojus į šventę. Taip yra įprasta daugelyje Europos miestų.
Merui teko keisti planus
Susirinkusiuosius originaliai pasveikino Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Jis neskubėjo linkėti, bet paklausė: „Ar žinote, ką daryti, kad tokia šviesi ir graži diena būtų visus metus?“ Dvasininkas tikino žinantis ir norintis pasidalyti ta paslaptimi su kitais. Pasak J.Kaunecko, tai – pagarba, atjauta, meilė šalia esančiajam. Jeigu žmonės bus geranoriški, net ir tamsią naktį jausis kaip šviesią dieną.
Vietoj mero Povilo Vadopolo panevėžiečius sveikino jo pavaduotoja Z.Kukuraitienė. Meras vakar „Sekundei“ teigė labai apgailestaująs, kad negalėjo dalyvauti šventėje.
Jis tvirtino buvęs priverstas keisti planus paskutinę minutę, pakeliui į darbą. P.Vadopolas gavo žinią, kad smarkai pasiligojo motina, ir išskubėjo jai į pagalbą.
Per Rugsėjo 1-osios šventę buvo pagerbti 37 mokytojai, kurių auklėtiniai šimtukais išlaikė brandos egzaminus. Šiais metais Panevėžio abiturientai gavo net 66 šimtukus, iš jų per 40 priklauso J.Balčikonio gimnazijos dvyliktokams. Tad šios įstaigos pedagogai pirmieji pakviesti atsiimti padėkos raštų.
Po sveikinimo ceremonijos koncertavo pučiamųjų orkestras „Panevėžio garsas“, pasirodė jo šokėjos. Į dangų buvo paleisti visų mokyklų lėktuvėliai, kilo balionai.
Nenorėjo gadintis nuotaikos
Mokytojai šiuos mokslo metus pasitinka neramūs dėl mažėjančių atlyginimų, bet per šventę nenorėjo kalbėti apie pinigus. Anot jų, neverta gadinti šios dienos nuotaikos nei sau, nei kitiems. „Įsibėgės mokslo metai, tada ir verkšlensime, o dabar pasidžiaukime“, – juokavo kai kurie.
K.Paltaroko gimnazijos direktorė Gražina Gailiūnienė tvirtino iš anksto su mokytojais aptarusi finansinius reikalus. Pasak jos, pedagogai truputį nusiminę, bet tikrai nepikti. Paklausta, ką mano apie šventę, sakė, kad visai smagu mokslo metus pradėti iškilmingiau nei įprasta.
„Juolab kad diena saulėta, šilta. Jeigu būtų lietinga, tai, matyt, ne visų nuotaika būtų tokia gera“, –kalbėjo G.Gailiūnienė.
Moksleiviai – ir jaunesni, ir vyresni, klausinėjami, ar reikalingas jiems iškilmingas Rugsėjo 1-osios minėjimas, traukė pečiais: „Gal ir nieko, visai gerai.“ Pasak vaikų, jų niekas prievarta nevarė, atėjo tie, kurie norėjo, o kiti patraukė tiesiai į mokyklas.
Alkoholis kavinėse nesiliejo
Šiais metais rugsėjo 1-ąją parduotuvėse buvo draudžiama prekiauti alkoholiu. Tačiau kavinėse, restoranuose jo pardavimas nebuvo varžomas.
Vakar „Sekundės“ kalbinti kavinių darbuotojai sakė sulaukę daugiau nei įprasta lankytojų, tačiau tikino, kad svaigiųjų gėrimų paklausa nebuvo didelė.
„Klientų tikrai daug. Visi nebetelpa, prašome palaukti. Daugiausia eina moksleiviai, tėvai su vaikais. Jie geria vaisvandenius, sultis. Alaus ar vyno paprašo tikrai nedažnas suaugusysis. Nebent vakare sulauksime kitokių klientų“, – pasakojo miesto centre, Laisvės aikštėje, esančios picerijos „Kakadu“ darbuotojai.
Plačiau skaitykite 2009 m. rugsėjo 2 d. „Sekundėje“.
Inga SMALSKIENĖ
Nuotr.Nekrizinės nuotaikos. Nei vaikai, nei jų tėvai, nei mokytojai pirmąją mokslų metų dieną negadino sau nuotaikos kalbomis apie krizę.
