Krachas dar toli
Bankrutuojančios įmonės – žiauri, bet jau įprasta realybė. Sunkmečio naštos neišlaikiusios bendrovės į gatves išleido tūkstančius darbuotojų, o negrąžintos skolos bankroto kilpas užnėrė su jomis bendradarbiavusioms įstaigoms.
Tačiau specialistai tvirtina, kad bankrotas – mažiausiai skausminga nesėkmingai gyvavusios bendrovės pabaiga. Kad ir kaip jis būtų nemalonus dėl atlygio nerimaujantiems darbuotojams ar skolų neatgavusioms valstybinėms įstaigoms, privačioms organizacijoms. Statistika byloja, kad iki visiško kracho Lietuvai dar toli: tyčia ar ne savas įmones subankrutavę verslininkai rankų nenuleidžia ir kuria naujas. Registrų centro duomenimis, kiekvieną ketvirtį naujų juridinių asmenų įregistruojama šimtais daugiau, nei likviduojama.
Įmonių bankrotų valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktorius Virginijus Narvilas pripažino, kad ne visoms įmonėms bankrotas buvo būtinas.
Tačiau tyčinio bankroto atvejai itin reti,
bent jau nedažnai išaiškinami.
Departamento duomenimis, nuo 1993-iųjų iki 2009-ųjų birželio Lietuvoje bankrotas buvo pripažintas tyčiniu vos 19 įmonių. Įmonių bankroto trukmės vidurkis Lietuvoje yra 1,7 metų, Europos Sąjungos (ES) šalyse – 2,09 metai. Bankroto proceso trukmė priklauso nuo to, ar jis vyksta teismo, ar ne, bendra ar supaprastinta tvarka. Supaprastintas bankroto procesas negali trukti ilgiau nei vienerius metus.
Pirmenybė
darbuotojams
Pasak V.Narvilo, bankrutuojančių įmonių gerokai padaugėjo pernai rudenį. Jo teigimu, didžiąją jų kreditorių reikalavimų dalį dažniausiai sudaro įkaito turėtojų reikalavimai ir reikalavimai už pateiktas prekes bei paslaugas.
„Nagrinėjant visų apskričių pradėtus bankroto procesus pagal mėnesius matyti, kad bankrutuojančių įmonių pradėjo daugėti praėjusių metų rugsėjo mėnesį. Tuomet buvo inicijuoti 123 bankroto procesai. Šių metų pirmąjį pusmetį didžiausias bankrotų skaičius išryškėjo kovą – inicijuota 200 ir balandį – inicijuoti 192 bankroto procesai“, – informavo Įmonių bankroto valdymo departamento direktorius.
V.Narvilo teigimu, įmonės bankroto atveju jos darbuotojams jaudintis dėl atlygio reikia mažiausiai – jų reikalavimai turi būti patenkinti pirmiausia. Pasak jo, didžioji dalis – apie 80 procentų užmokesčio skolos padengiama iš Garantinio fondo. Likusią dalį darbuotojai atgauna išpardavus bendrovės turtą.
Labiau už darbuotojus bendrovės bankroto atveju nukenčia ūkio subjektai. Tik atsiskaičius su pavaldiniais žala atlyginama Valstybinei mokesčių inspekcijai, „Sodrai“, ES fondams ir kitiems kreditoriams.
„Įmonių bankroto įstatymas numato tris kreditorių reikalavimų tenkinimo eiles. Pirmiausia tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe, fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją. Paskui tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą, tada – visi kiti kreditorių reikalavimai“, – teigė pašnekovas.
Įregistruojama
daugiau
Registrų centro duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį buvo išregistruotos 1567 įmonės, įregistruotos – 1923. Per 2009 m. antrąjį ketvirtį Registrų centre įregistruotos 2107, o išregistruotos 1165 įmonės.
Registrų centro atstovo spaudai Aido Petrošiaus teigimu, net ir pačiu sunkiausiu šaliai metu turi būti įregistruojama daugiau įmonių, nei likviduojama. Pasak jo, jei būtų kitaip, Lietuvai tiesiog būtų krachas, todėl tokiais skaičiais reikia tik džiaugtis.
„Visuomet įmonių daugiau įregistruojama, kad ir kokia krizė būtų. Juk įmonės yra mūsų valstybės ekonomika – širdis ir ateitis. O jų bankrotas – natūralus gyvavimo ciklo etapas. Kad ir kokia darbuotojams bankroto procedūra yra nemaloni, vis dėlto tai – pats neskausmingiausias būdas užbaigti nesėkmingą įmonės egzistavimą“, – tikino Registrų centro atstovas.
Pasak A.Petrošiaus, tyčiniais bankrotais domisi ir už tokią veiklą baudžia teisėsauga.
Tiesa, Registrų centras kaupia informaciją apie kiekvieną asmenį – įstaigos vadovą ir įkūrėją: kiek įmonių žmogus buvo įkūręs, kada kuri bankrutavo ir kt. Tačiau turima informacija nesivadovaujama, kai tas pats verslininkas pateikia prašymą įregistruoti naują įmonę.
Plačiau skaitykite 2009 m.
rugpjūčio 29 d. “Sekundėje”.
Justė
BRIEDYTĖ
