Palaiko gyvybines funkcijas
Pagrindinis žmogaus organizmo elementas – vanduo. Jo organizme yra apie 70 proc. Vanduo – ir kraujo sudedamoji dalis. Vanduo būtinas, kad būtų galima išgyventi.
Jis iš maisto padeda absorbuoti vitaminus ir mineralines medžiagas, pagreitina gliukozės, kuri vartojama kaip energija, pasisavinimą. Su vandeniu iš virškinamojo trakto įsiurbiamos maisto medžiagos, pašalinami medžiagų apykaitos produktai. Laiku jų neatsikratęs, žmogus sunkiai apsinuodija ir net miršta.
Vanduo palaiko ląstelių ir audinių stangrumą, išnešioja maisto medžiagas ir jų apykaitos produktus, padeda reguliuoti kūno temperatūrą ir daugelį kitų gyvybės procesų.
Dėl vandens stokos organizmų gyvybinės funkcijos sutrinka ir jie greit žūva.
Organizmų skysčiuose (limfoje, kraujyje, virškinimo sultyse) vanduo daugiausia yra laisvas, o ląstelėse, audiniuose – susijungęs su baltymais, kitais organiniais junginiais. 100 mililitrų geriamojo vandens yra maždaug 1 mg natrio, 0,3 mg kalio, 4,5 mg kalcio, 1 mg magnio ir šiek tiek geležies.
Apnuodijamas organizmas
Vidutiniškai žmogus vien tik kvėpuodamas netenka apie 0,3 litro vandens, o apskritai suaugęs žmogus netenka maždaug 3,4 litro skysčių per dieną. Šis kiekis padidėja, jei karšta arba aktyviai sportuojama.
Daugiau vandens reikia gerti sergant kepenų ir tulžies pūslės latakų ligomis, esant ūminiams ir lėtiniams apsinuodijimams, taip pat užkietėjus viduriams. Patariama mažiau skysčių vartoti sergant širdies ligomis.
Per mažai gaudamas skysčių, organizmas apsinuodija savo paties medžiagų apykaitos produktais. Gali greičiau sutrikti tulžies pūslės veikla ir susiformuoti inkstų akmenligė, be to, organizmas greičiau pradeda senti.
Žmogui būti be vandens daug pavojingiau negu be maisto: nevalgęs jis gali išgyventi iki 40 dienų, o negėręs numirs aštuntą parą.
Liguistų reiškinių neišvengiama ir tada, kai vartojama per daug vandens: pasirodo apsinuodijimo simptomų, krinta kūno temperatūra, teka seilės, pykina, sutrinka judesių koordinacija, atsiranda traukuliai, suglemba raumenys, skauda galvą.
Vyrams reikia daugiau
Kiek skysčių reikia organizmui? Anksčiau buvo teigiama, kad sveikas žmogus per parą turi išgerti apie du litrus vandens. Dabar tikinama, kad ne visiems tiek būtina.
Kiek reikia gerti skysčių, lemia žmogaus aktyvumas, medžiagų apykaita, amžius, netgi lytis.
Pasak specialistų, vyrai skysčių suvartoti turėtų daugiau, nes jų didesnė raumenų masė, jie daugiau prakaituoja.
Tiksliau per parą rekomenduojamo suvartoti skysčių kiekį (litrais) galima nustatyti pagal kūno masę – savo svorį padauginus iš 35 ml.
Vandens kiekį organizme tarsi parodo šlapimo spalva ir jo kiekis. Kai per mažai vartojama skysčių, šlapimo būna nedaug ir jo spalva tamsiai geltona. Jis turėtų būti šviesiai geltonos spalvos, nors reikia žinoti, kad kurie vitaminai ir vaistai šlapimą tamsina.
Vieni specialistai teigia, kad naudingiau gerti prieš valgant, kiti pataria gerti pavalgius, o JAV mokslininkai rekomenduoja visą dieną dažnai gerti po 2–3 gurkšnius.
Tačiau buvo atlikti specialūs tyrimai ir paaiškėjo, kad žmonės, visą dieną kas pusvalandį gurkšnoję vandens, jautėsi taip pat, kaip ir tie, kurie gėrė jiems įprastu laiku. Vadinasi, neverta svarstyti, verčiau gerti tada, kai norisi.
Tik nerekomenduojama nuolat gerti virinto vandens, nes verdant ant arbatinuko sienelių nusėda žmogui naudingų mineralinių druskų ir mikroelementų.
Mineralinis vanduo
Kai kurie žmonės mano, kad naudingiau gerti mineralinį vandenį dėl jame esančių naudingų mikroelementų.
Bet tų pačių mineralų yra ir maiste, ypač vaisiuose, ir gerokai daugiau. O mineralinis vanduo tinkamesnis gydymui. Žinoma, viena kita stiklinė nepakenks.
Patartina gerti ne vienos, o kelių skirtingų rūšių mineralinį vandenį, kad organizmas gautų daugiau ir įvairesnių mineralinių medžiagų bei mikroelementų. Bet, pasak kai kurių mitybos specialistų, gausiai ir kasdien geriant mineralinį vandenį gali pakisti šlapimo rūgštingumas ir dėl to išsivystyti kai kurios urologinės ligos.
Skiriamos trys parduodamo vandens rūšys: natūralus mineralinis vanduo, mineralizuotas vanduo ir šaltinio vanduo. Natūralus mineralinis – tai tyras požeminis vanduo, gaunamas iš specialių šaltinių. Jis gaivina, turi daug mineralinių medžiagų, mikroelementų.
Bendra mineralinių medžiagų koncentracija neturi būti didesnė nei 8 g/ l. Ji rašoma kiekvieno butelio etiketėje. Tokiame vandenyje gali būti didesnis natrio, geležies ar jodo kiekis.
Natūralų mineralinį vandenį geriausia vartoti esant tam tikrų mineralų stygiui organizme.
Mineralizuotas vanduo gaminamas natūralų mineralinį vandenį skiedžiant geriamuoju vandeniu ir praturtinant jį mineralinėmis medžiagomis ar vitaminais. Jis gerai malšina troškulį.
Kaip gaivusis gėrimas gali būti vartojamas ir buteliais parduodamas šaltinio vanduo. Tai natūraliai švarus vanduo.
Geras šaltinio vanduo turi būti iš požeminių vandens telkinių – versmių, gręžtinių šulinių.
Kokį gerti
Gazuotą ar negazuotą mineralinį vandenį pasirinkti? Reikėtų atsižvelgti į savo sveikatos būklę.
Sveikam žmogui angliarūgštė tonizuoja skrandžio ir žarnyno veiklą, o sergančiajam skrandžio, dvylikapirštės žarnos ar kepenų ligomis virškinamąją sistemą gali dirginti.
Asmenims, kurių kraujo spaudimas padidėjęs, kurie serga inkstų akmenlige, nereikėtų gerti mineralinio vandens, kuriame yra daug natrio.
Jiems tinka vanduo, kuriame natrio koncentracija mažesnė kaip 20 mg/l.
Kūdikiams ir vaikams iki dvejų metų gazuotas mineralinis vanduo nerekomenduojamas, o
vaikams iki 7 metų nepatartina dažnai gerti mineralinio vandens, kuriame yra daugiau kaip 1,5 mg/l fluorido.
Sportuojant ar aktyviai dirbant su prakaitu netenkama daug vandens, druskų, todėl tokiais atvejais reikėtų gerti natūralaus mineralinio vandens, turinčio daugiau mineralinių druskų, arba mineralizuoto vandens.
Jei raumenis dažnai traukia mėšlungis ar juos maudžia, verta pabandyti gerti mineralinį vandenį, turtingą magnio – jo koncentracija neturi būti mažesnė kaip 50 mg/l. Tačiau jei bet kokį mineralinį vandenį ketinama gerti ilgiau, prieš tai būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
PARENGĖ L.ŽUKAITĖ
Nuotr.Tyrimas. Lietuviai skysčių išgeria per mažai: vos ketvirtis visų gyventojų suvartoja po 1–2 litrus gėrimų, kiti – dar mažiau.
