Draustinio nenori
Panevėžio savivaldybė taikosi apsiimti saugoti miesto istorinę dalį, nors jau ketvertą mėnesių nesugeba sutvarkyti likimo valiai paliktų Senamiesčio g. atkastų protėvių palaikų.
Miesto valdininkai pareiškė sieksiantys
138,97 ha apimančią Panevėžio ištakas menančią teritoriją paskelbti Savivaldybės
saugomu kultūros paveldo objektu.
Tam ketinama už Europos Sąjungos paramos fondų lėšas parengti jos specialųjį planą.
Miesto istorinė dalis dar praėjusių metų gegužę įrašyta į Respublikos kultūros vertybių registrą.
Vicemero Kastyčio Vainausko teigimu, Savivaldybei savo žinion perėmus istorinę dalį, joje statybos darbus planuojantiems gyventojams esą nebereiktų minti Kultūros paveldo departamento (KPD) slenksčio.
„Šiuo metu norint vykdyti bet kokius statybos ar rekonstrukcijos darbus – net ir tiesti elektros kabelį per, tarkim Šermukšnių gatvės namo kiemą, reikia kreiptis ne tik į Savivaldybę, bet ir Kultūros paveldo departamento teritorinį Panevėžio skyrių, atlikti kasinėjimo darbus. Kaip pastebėjome iš savo praktikos, dažnai tai būna netikslinga ir piktina gyventojus“, – pareiškė vicemeras.
Savivaldybė deklaruoja tokių gerų norų negalinti įgyvendinti, nes valstybiniai paveldo saugotojai panūdo miesto centrą paversti kultūros draustiniu.
„Kelis kartus kreipėmės į Kultūros paveldo departamento Panevėžio skyrių, tačiau išgirdome siūlymus istorinę miesto dalį skelbti draustiniu, tai yra zona, kur gali būti vykdomi tik mokslinio tiriamojo pobūdžio veikla“, – tvirtina Savivaldybės specialistė Loreta Paškevičienė. Anot jos, Savivaldybės saugomomis teritorijomis Vilnius ketina skelbti Šnipiškių mikrorajoną, Kaunas – Žaliakalnį, tačiau KPD teritoriniai skyriai nereikalauja jų paversti draustiniais, kaip jų kolegos Panevėžyje.
Kreipsis į prokurorus
Miesto valdininkų mestus kaltinimus KPD Panevėžio skyriaus vadovas Arūnas Umbrasas vadina šmeižtu ir neslepia įtarimų, kad rūpinimusi miesto istorine dalimi Savivaldybė gali pridengti bandymą pasipinigauti.
Anot jo, teisės aktai apibrėžia, kad į Respublikos kultūros vertybių registrą įtrauktos teritorijos saugomos tik įkuriant kultūrinius draustinius.
„Savivaldybei buvo paaiškinta, kad arba turi imtis priemonių draustiniui įkurti, arba tas jų ketinamas rengti specialusis planas yra visiškai niekinis. Jis neturi jokios galios, kol vietovė nebus paskelbta kultūriniu draustiniu. Kito pasirinkimo nėra“, – aiškino A.Umbrasas.
Direktorius tvirtina pasiruošęs prašyti patraukti baudžiamojon atsakomybėn L.Paškevičienę ir K.Vainauską, prievartaujančius paveldosaugininkus pažeidinėti įstatymus.
„Jau trejus metus pila srutas ant mūsų, kiek mes galime tylėti“, – piktinosi A.Umbrasas.
Paveldosaugininkas abejoja, ar verta miestui ieškoti papildomų istorinės dalies apsaugos priemonių, nes ji ir taip jau yra įrašyta į saugotinų vertybių registrą. Tokią nuomonę A.Umbrasas yra išsakęs ir miesto merui.
Įtaria pasipinigavimą
Kodėl tuomet Savivaldybė staiga panoro už Europos Sąjungos lėšas rengti miesto istorinės dalies specialųjį planą, jei teisiškai jis neturi jokios galios?
„Nebent plauti pinigams, daugiau – niekam“, – neslėpė įtarimų G.Umbrasas.
Savo abejones valdininkų gerais norais direktorius grindžia Savivaldybės skubotumu. Anot jo, įstatymas numato, kad klausimas dėl kultūrinio draustinio steigimo pirmiausia privalo būti pateiktas svarstyti visuomenei. Tik su ja suderinusi Savivaldybė gali kreiptis į ministeriją pritarimo, jį gavus patvirtinti saugotinos teritorijos nuostatus ir tik tuomet inicijuoti draustinio steigimą.
„Visa tai turi būti daroma ne pavienių darbuotojų, o miesto Tarybos sprendimu. Akivaizdu, kad Savivaldybė pradeda ne nuo to galo, nors jai tas yra išaiškinta“, – pastebi A.Umbrasas.
Direktorius kaltina Savivaldybę meluojant, esą miesto ištakas menančioje dalyje gyvenantys panevėžiečiai priversti belstis į KPD Panevėžyje duris.
„Visiškas melas. Žmogui niekur nereikia vaikščioti, jam pakanka pateikti prašymą Savivaldybei, o jau visa kita – jos darbas. Į mus Savivaldybė kreipiasi tik tuo atveju, jei nustato, kad atliekant kažkokius statybos darbus gali būti pažeistos saugomos kultūros vertybės“, – dėstė A.Umbrasas.
Palaikai išniekinti
A.Umbraso teigimu, ar istorinė miesto dalis paskelbta kultūriniu draustiniu, ar ne – skirtumo nėra. Nebent vienintelis – Savivaldybė privalėtų iš savo biudžeto finansuoti paveldosaugininkų joje atliekamus tyrinėjimus.
Veikiausiai tai ir yra atsakymas, kodėl Lietuvoje dar nėra nė vieno kultūrinio draustinio.
Miesto ižde tam nesuradus pinigų, veikiausiai spąstuose atsidurtų šioje teritorijoje statybos darbus planuojantys gyventojai.
Ką reiškia pasikliauti miesto valdininkais, įsitikino Senamiesčio g. namą statytis panūdusi panevėžiečių šeima. Iš Savivaldybės vyriausiojo architekto Sauliaus Matulio leidimą statyboms gavę gyventojai jau keturis mėnesius nebegali tęsti darbų. Statybvietėje šiuo metu želia piktžolės, nes miesto biudžete nesurandama lėšų sutvarkyti kasant žemę atsivėrusiam protėvių kapinynui. Susirūpinimą miesto istorine dalimi deklaruojantys valdininkai nieko nedaro, kad jau keletą mėnesių statybvietėje besimėtantys protėvių kaulai būtų deramai perlaidoti.
Kultūros paveldo departamentas jau kreipėsi į Panevėžio apylinkės prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl palaikų išniekinimo.
Plačiau skaitykite 2009 m. rugpjūčio 17 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
T.Kavaliausko nuotr.
Makabriška. Miesto istorinę dalį savo žinion ketinanti perimti Savivaldybė jau keturis mėnesius nesugeba palaidoti statybvietėje besimėtančių protėvių kaulų.
