E.Kvitkauskas: darbo nebijau

Mėgsta dėmesį

Praėjusią savaitę buvo skelbta, kad į Panevėžio „Ekraną“ atvyko saugo pozicijoje žaidžiantis naujokas Ervinas Kvitkauskas. Siūlome su 22 metų futbolininku susipažinti iš arčiau. E.Kvitkauskas į Panevėžį persikėlė iš Vilniaus „Žalgirio“. Per 2008-ųjų sezoną saugas A lygoje legendinės Vilniaus komandos marškinėlius vilkėjo per šešerias rungtynes, iš viso sužaidė 411 minučių, įvarčių neįmušė, bet spėjo gauti 4 geltonas korteles. Šiame sezone „Ekrano“ naujokas žaidė I lygoje Vilniaus VMFD „Žalgiryje“, sužaidė aštuonerias rungtynes, įvarčiais nepasižymėjo. Ikisezoninėse rungtynėse E.Kvitkauskas įmušė įvartį į „Vėtros“ vartus.

– Taip, mėgstu. Futbole visi mėgsta. Tai – žaidimas, žaidžiamas dėl žiūrovų. Lietuvoje jo pažiūrėti ateina per mažai futbolo mėgėjų, gausiau renkasi gal tik į Lietuvos rinktinės mačus. Norėčiau, kad žmonės pradėtų palaikyti ne tik nacionalines, bet ir savo miestų komandas. Aš į Panevėžį atvykau iš Vilniaus, jame futbolo mėgėjai ypač aptingę. Vilniaus stadionuose galima pamatyti tik aistruolius, žaidėjų artimuosius, draugus. Daugiau nieko. Vilniuje išvysi visad tuos pačius žiūrovus. Futbolo rungtynės Lietuvoje niekaip netampa renginiu, tuo atsiliekame nuo kitų valstybių. Gal tik Panevėžys, Marijampolė ir Gargždai rodo pavyzdį.

– Specialiai į save dėmesio neatkreipiu. Aikštėje stengiuosi būti geresnis, greitesnis, protingesnis nei oponentas, tuomet pagiria treneriai, padrąsina vyresni žaidėjai, paploja žiūrovai. O gyvenime dėmesys irgi ateina tik per gerus darbus, pastangas, bendravimą.

Jau subrendo

– Charakteris bėgant laikui keičiasi. Prieš porą metų buvau agresyvus, gaudavau daug kortelių, kalbėdavau su teisėjais. Buvau nedrausmingas. Bet trenerių darbas ir mano pastangos davė vaisių. Iš vaikų futbolo perėjau į profesionalų. Dabar jau vadovaujuosi protu, ne tik emocijomis. Visad žaidžiu 100 procentų, aikštėje niekad nesimuliuoju, žaidžiu kietai, nevengiu kontakto, nebijau varžovo, stengiuosi atlikti tai, ką nurodo treneris. Nebuvau ir nebūsiu savanaudis, žaidžiu dėl komandos. Geriau ar blogiau sužaidžiu rungtynėse, komandos pergalė visada nuteikia gerai.

– Pagrindinis futbolo elementas – mušti įvarčius. Jis patinka visiems. Aš – ne išimtis. Žaidžiu atraminio saugo pozicijoje, todėl atakų smaigalyje dažnai nedalyvauju. O jei per ataką ir dalyvauju, tai smūgiuoti dažniausiai tenka tik iš distancijos. Ir man tai patinka. Patinka „pramušti“ iš 18–25 metrų. Esu įmušęs porą gražių įvarčių iš toli. Šį elementą stengiuosi lavinti per treniruotes.

– Žaidžiau Vilniaus „Žalgiryje“ du su puse sezono. Kaip dauguma Lietuvos futbolo sirgalių žino, komandai atėjo ne patys geriausi laikai. Šiemet žaidėme tik I lygoje, už žaidimą negaudavome nė lito. Nusprendžiau, kad mano ateičiai pirmoje lygoje žaisti nėra gerai, norėjosi ir uždirbti. Sulaukiau kelių A lygos ir užsienio klubų dėmesio. Manau, legionieriaus duoną ragauti man dar ankstoka, nusprendžiau likti žaisti Lietuvoje ir baigti mokslus. (Ervinas yra Mykolo Romerio universiteto teisės ir valdymo ketvirtakursis, – aut. past.) Futbolininko karjera – trumpa, nežinai, kada ji užsibaigs. Į „Ekraną“ mane pakvietė treneris Valdas Urbonas. Sugundė komandos titulai, pasiekimai. Ne paslaptis, kad „Ekranas“ – visada tarp A lygos prizininkų, o praėjusiame sezone tapo ir Lietuvos čempionais. Daug dabartinių Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės žaidėjų perėjo „Ekrano“ mokyklą, vadinasi, ji patikima. Domėjausi ir pačiu komandos treneriu V.Urbonu. Pamačiau, kad šis žmogus yra susipažinęs su Europos futbolu, žaidęs Lietuvos rinktinėje. Į Panevėžį vykti patarė ir mano pirmasis futbolo treneris Andrejus Sorokinas. Šiame klube matau perspektyvą. Klausydamas patarimų ir vadovaudamasis savo galva nusprendžiau, kad „Ekranas“ – geras pasirinkimas, tad atvykau išbandyti savęs.

Puikios sąlygos

– Kai pirmą kartą atvykau į Panevėžį žaisti draugiškų rungtynių su „Jūrmala“, pažinojau tik Paulių Janušauską. Su kitais buvau tik rungtyniavęs. Šiek tiek jaudinausi dėl priėmimo, bet visi komandoje pasirodė draugiški, padėjo susiorientuoti, neatstūmė. Viskas „Ekrane“ patiko jau pirmą dieną. Išvydau „Ekrano“ virtuvę, neįžvelgiau nė vieno minuso. Labai norėjau likti ir atstovauti „Ekranui“.

– Treneriai norėjo pažiūrėti, ne tik kaip žaidžiu, bet ir kaip elgiuosi, kaip bendrauju, koks esu žmogus, ar tinku. Juk atmosfera komandoje – vienas svarbiausių dalykų. Taip susiklostė, kad atsirado ir draugų, daug bendrauju su Dominyku Galkevičiumi, Tadu Kaunecku. Kai po dviejų savaičių klubo administracija pasiūlė pasirašyti kontraktą, labai apsidžiaugiau. Be jokių dvejonių nusprendžiau atstovauti „Ekranui“.

– Skirtumas jaučiasi. Pradedant sporto baze ir aikšte, kurioje malonu treniruotis, ateiti anksčiau, pasilikti padirbėti papildomai, baigiant personalu – matosi, kad kiekvienas žmogus išmano savo darbą ir jį atlieka. V.Kastujevo „Žalgiryje“ nebuvo viskas taip profesionaliai sutvarkyta, nebuvo tokių gerų sąlygų, kokias čia turiu dabar, kitaip veikė sistema. O dabartiniame „Žalgiryje“ – liūdna situacija. Gaila, kad niekas nepadeda komandai, ypač finansiškai. „Žalgiris“ yra „Žalgiris“, gaila bus, jei komandos neliks. Komanda rūpinasi tik sirgaliai, treneris Mindaugas Čepas, jam padeda Artūras Steško. Tokiomis aplinkybėmis, kai komanda neturi biudžeto, negalima nei ko nors reikalauti, nei siekti. Todėl po antro rato „Žalgirį“ paliko daug žaidėjų, liko tik jaunimas.

– Dabar – patekti tarp 18 geriausių, priprasti prie „Ekrano“ žaidimo. Galų gale – debiutuoti A lygoje vilkint „Ekrano“ marškinėlius ir, aišku, kuo greičiau pradėti rodyti tą žaidimą, kuriuo galėčiau užsitarnauti vietą startinėje sudėtyje.

– Tai normalu. Net nebuvo minčių, kad atvykęs iškart gausiu vietą komandos pagrindinėje sudėtyje. Jei dublerių čempionate žaisiu gerai, jei puikiai dirbsiu per treniruotes, treneriai atsidėkos pasitikėjimu. Suprantu, kad viskas vyksta pakopomis. Nė vienos iš jų peršokti nepelnytai nenoriu. „Žalgiryje“ irgi pusantro sezono žaidžiau antrojoje komandoje. Tik geru žaidimu užsitarnavau vietą pagrindinėje komandoje.

„FKEKRANAS.LT“ INF.

Nuotr.Tikslai. Saugo pozicijoje žaidžiantis 22-ejų E.Kvitkauskas (dešinėje) nusiteikęs patekti tarp 18 geriausių „Ekrano“ komandos žaidėjų.