Miestas padidėtų
Panevėžio savivaldybės užmačios perbraižyti miesto ribas – prijungti aštuonias rajono gyvenvietes – kelia aistras. Galimybė tapti miestiečiais kaimo žmonių nevilioja. Nors tokią poziciją gyventojai kone kategoriškai jau išsakė prieš metus rengtoje apklausoje, tačiau miesto Trišalė taryba apsisprendė kreiptis į Seimą ir Vyriausybę, kad Panevėžio ribos būtų pakeistos skubos tvarka.
Jei aukščiausioji šalies valdžia pritars Trišalės tarybos siūlymui, miesto teritorija taptų Molainių, Dembavos, Pažagienių, Staniūnų, Vaivadų, Berčiūnų, Piniavos ir Bliūdžių gyvenvietės. Panevėžio gyventojų padaugėtų mažiausiai 15 tūkst.
Tarp pertvarkos girnų patekę kaimo žmonės svarsto, kad šitaip miesto Savivaldybė ketina užkamšyti biudžete žiojėjančias skyles.
„Miestas iš mūsų nori tik pasipelnyti, papildomų pajamų gauti, o pats nieko nenori įdėti. Kadaise Stetiškius prie miesto prijungė, bet jokio pagerėjimo gyventojai nepajuto. Dauguma molainiškių prieštarauja tokiai pertvarkai“, – tvirtino Molainių kaimo bendruomenės pirmininkas Algimantas Lungys.
Atgraso ir arogancija
A.Lungio teigimu, priežasčių, kodėl žmonės nenori tapti miestiečiais, daug. Kaimo gyventojai baiminasi didesnių mokesčių, abejoja, ar miesto Savivaldybė norės investuoti į prijungtų gyvenviečių gatvių priežiūrą, netiki, kad biudžete būtų surasta lėšų bendruomenių veiklai. Žmones nuo miesto atgraso ir valdininkų arogancija.
„Bendrauti su miesto Savivaldybės valdininkais sudėtinga. Jiems galima tik raštelį parašyti ir laukti, kol oficialiai abstraktų atsakymą atsiųs. Rajone kas kita – ne tik Savivaldybės valdininkai, bet ir pats meras žmogų tiesiogiai priima, pasikalba“, – pažymi A.Lungys.
Jis guodžiasi, kad civilizuotoje valstybėje be gyventojų pritarimo niekas negali perbraižyti žemėlapio.
„Ne žmonės dirba valdininkams, o atvirkščiai. Bet Lietuva – nenuspėjama šalis. Čia visko gali būti“, – suabejojo bendruomenės pirmininkas.
Tapti miestietėmis tvirtino netrokštančios ir piniavietės Palma Simonaitienė bei jos dukra Renata.
„Mums gerai taip, kaip yra. Labiausiai nenorim būti prijungti prie miesto dėl žemės reikalų. Aišku, kad stebina, kodėl miesto valdininkai kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę šito klausimo neaptarę su pačiais gyventojais“, – kalbėjo P.Simonaitienė.
Mamai pritarė ir Renata – tikino, kad jai labiau patiktų gyventi Piniavos kaime nei Panevėžio priemiestyje.
Abejoja kompetencija
Rajono Savivaldybės vadovus stebina, kad apie administracinių ribų pakeitimus diskutuojama su jais net nesitariant.
„Net neturime kam savo nuomonės išsakyti. Žiūrėsim, ar Vidaus reikalų ministerija mūsų paklaus. O Trišalė taryba – tik visuomeninė organizacija. Tegul nesupyksta profesinės sąjungos, bet ar jos kompetentingos savivaldybių ribas nustatinėti. Rajono žmonės manęs klausia, kas tokį cirką sugalvojo“, – teigė rajono meras Povilas Žagunis.
Pasak jo, dėl Panevėžio ribų pakeitimo kiltų nemaža sumaištis, be to, tai būtų ekonomiškai nuostolinga. Rajono Savivaldybė skaičiuoja, kad vien bendrieji teritorijų planai kainavo apie 600 tūkst. Lt, niekais pavirstų patvirtintas rajono Savivaldybės strateginis veiklos planas. Mero nuomone, gyvenvietes prijungus prie miesto tektų paleisti rajono Tarybą ir rinkti naują.
„Gyventojai – ne tašės, kad juos būtų galima perstatyti iš vienos vietos į kitą“, – svarbiausią argumentą pateikė P.Žagunis.
Apklausa neįtikina
Politikų, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovus vienijančiai Trišalei tarybai vadovaujanti miesto vicemerė Zita Kukuraitienė tikina, kad praplėtus Panevėžio ribas būtų išspręstos tarp miesto ir kaimo besiblaškančių gyventojų problemos.
„Dabar ant ribos gyvenantis žmogus nuėjęs į rajono Savivaldybę išgirsta, kad jis priklauso miestui, miesto Savivaldybėje – kad kaimui“, – aiškino Z.Kukuraitienė.
Vicemerė neigia, kad prijungus kaimus prie miesto gyventojams pakiltų žemės mokestis. Pasak jos, brangiau mokėti tektų tik nuomininkams.
Su tokiu vicemerės argumentu nesutinka Piniavos bendruomenės pirmininkas Zigmantas Babilas.
„Aš pats turiu žemės valdos ir mieste, ir kaime. Už arą mieste moku penkis kartus daugiau nei kaime“, – teigė vyriškis.
Z.Kukuraitienė nemano, kad galima remtis prieš metus atlikta rajono gyventojų apklausa dėl seniūnijų prijungimo prie miesto.
„Iš 24 tūkst. seniūnijų gyventojų apklausoje tedalyvavo 1774 žmonės, tai yra vos 7 procentai“, – aiškino vicemerė.
Plačiau skaitykite 2009 m. rugpjūčio 6 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
T.Kavaliausko nuotr.
Gerais norais netiki. Panevėžio žemėlapį panorusi perbraižyti vicemerės vadovaujama Trišalė taryba kaltinama tokiu būdu norinti užkamšyti miesto biudžeto skyles.
