Išskirtinių sąlygų nesuteiks
Iš mirties taško pajudėjęs Panevėžio aeroklubo iškėlimo iš Stetiškių aerodromo klausimas pasisuko aviatoriams netikėta linkme. Susisiekimo ministerijos šią savaitę inicijuotame posėdyje prabilta ne tik apie aerodromui tinkamą naują vietą, bet ir apie aeroklubo uždarymą.
Idėją sustabdyti klubo veiklą, o Stetiškių aerodromą jau kitąmet išbraukti iš Civilinių aerodromų sąrašo iškėlė Panevėžio apskrities viršininkas Viktoras Trofimovas. Valdininkas siūlymą motyvuoja pusę metų klubo veiklą tyrusios premjero sudarytos darbo grupės išvada, jog Panevėžio aeroklubo veikla Stetiškiuose yra nesaugi ir kelia pavojų gyventojams.
Ta pati darbo grupė siūlo klubą perkelti į karinio dalinio teritoriją Pajuostyje. Šiuo metu ją panaudos būdu valdanti Krašto apsaugos ministerija sutinka dalį sklypo, apie 350 ha, grąžinti apskričiai, kad ši turėtų kur įkurdinti aeroklubą. Ministerija netgi sutinka investuoti 0,5 mln Lt sklypų detaliesiems planams parengti.
Apskrities viršininką supykdė, kad Panevėžio aviatoriai reikalauja ne tik naujos teritorijos, bet ir materialinės bazės.
„Aeroklubas – privatus. Nesvarbu, kaip jis besivadintų, asociacija ar UAB, bet jo steigėjai yra fiziniai asmenys. Šis klubas neturėtų skirtis nuo kitų privačių sportinių klubų, bet tik jis Vyriausybės reikalauja išskirtinių sąlygų – naujoje teritorijoje pastatyti angarus, įrengti degalinę. Panevėžio savivaldybė „Ekrano“ futbolo klubui irgi nenupirko stadiono ar brazilo futbolininko“, – palygino V.Trofimovas.
Lauktų konkurentų
Apskrities viršininkas taip pat suabejojo, ar Panevėžio aeroklubas turėjo teisę išnuomoti šiuo metu disponuojamas valstybines patalpas privačiam autoservisui.
„Šitaip daromas verslas naudojantis už dyka gautu valstybiniu turtu – nuomojamos patalpos, už mokestį skraidinami gyventojai, teikiamos kitos mokamos paslaugos“, –pastebi V.Trofimovas.
Apskrities viršininko nuomone, klubo vadovams siūlyta ieškoti būdų, kad bent jau dalininke taptų Savivaldybė ir dalis paslaugų liktų nemokamos ar tik simboliškai apmokestintos.
Jis neatmeta galimybės, kad Krašto apsaugos ministerijai parengus teritorijos detaliuosius planus gali atsirasti ir kitų į ją pretenduojančių aeroklubų.
„Kodėl Pajuostis privalo būti numatytas tik Panevėžio aeroklubo veiklai? Gal atsiras ir kitų, norinčių teikti tą pačią paslaugą ir nereikalaujančių pastatyti jiems angarus ar degalines? Bijau, kad klubo vadovai dėl savo nepamatuotų ambicijų gali netekti siūlomų tikrai gerų sąlygų“, – pabrėžė V.Trofimovas.
Anot jo, aviatorių nesirengiama įleisti į plyną lauką – jiems atitektų nuo sovietinių laikų karinio dalinio teritorijoje likę pakilimo takai ir kai kurie pastatai.
V.Trofimovas neslepia ketinantis patenkinti Stetiškių aerodromo teritorijoje susigrąžinti žemę siekiančių savininkų reikalavimus.
Tačiau tam būtina aerodromą išbraukti iš civilinių aerodromų sąrašo.
„Bet kuriuo atveju Panevėžio aeroklubui reikia pradėti mąstyti, o ne kelti nepagrįstus reikalavimus“, – mano V.Trofimovas.
Lėktuvus skalbia lietus
Panevėžio aeroklubo viršininkas Bronius Zaronskis pripažįsta posėdyje išgirdęs V.Trofimovo idėją pasijutęs tarsi šalto dušo išpraustas.
„Per tiek metų, kiek aeroklubas gyvuoja, visada jautėme didesnį ar mažesnį valdžios palaikymą. Iki šiol nepasitaikė nė vieno mero, nė vieno apskrities viršininko, panorusio mus sunaikinti“, – liko apstulbęs B.Zaronskis.
Vis dėlto, anot jo, aeroklubas niekada nebuvo valdžios lepinamas. Netgi deklaruojamas valstybinis turtas – angarai – statyti kitąmet 80-metį švęsiančio klubo narių lėšomis ir rankomis. Dabar valstybei priklausantys angarai stovi kiaurais stogais, o ant juose saugomų lėktuvų varva vanduo.
„Kitos savivaldybės ir apskritys dėkoja aeroklubams, kad jaunimą užima, į šventes kviečiasi, o mes, pasirodo, esame nereikalingi“, – valdininkų požiūriu stebėjosi aviatorius.
Išsikraustytų nors rytoj
Argumentas, esą klubą reikia kuo greičiau uždaryti, nes kelia pavojų kaimynystėje įsikūrusiems gyventojams, B.Zaronskiui neatrodo visiškai pagrįstas. Anot jo, per aeroklubo gyvavimo istoriją nebuvo nė vieno gyventojams žalos pridariusio incidento. Pasitaikė veikiau tik juokingų nuotykių, kai parašiutininkas nusileido tiesiai į kiemą. Be to, daugelis šalies aerodromų įsikūrę šalia miestų ir sėkmingai gyvuoja.
„Kaip tuomet leidžiama eksploatuoti Vilniaus oro uostą? Nukritęs laineris pusę miesto nuneštų“, – palygino klubo viršininkas.
Aviatoriai iš Stetiškių sutiktų keltis nors ir ryt, jei naujoje vietoje būtų suteiktos ne prastesnės sąlygos. Kad aeroklubas galėtų įsikurti Pajuostyje, viršininko teigimu, būtina sutvarkyti kelius, porą metų neeksploatuojamus pakilimo takus, reikalinga ir degalinė, ir bent 1500 kv.m angaras.
B.Zaronskis atmeta kaltinimus, esą klubas yra privatus ir kraunasi pelną naudodamasis valstybės geru.
„Esame visuomeninė organizacija, turinti asociacijos statusą. Kadangi mūsų valstybė neišlaiko, iš biudžeto nė cento negauname, kad išgyventume, patys turime pinigus susirinkti. Ir vis tiek jų mums neužtenka – neturime lėšų technikai atnaujinti, už ką lėktuvų remontuoti“, – apie sunkią klubo finansinę padėtį kalbėjo viršininkas.
Už savo lėšas aviatoriai pasiryžę dalyvauti ir Baltijos kelio 20-mečio renginiuose. Nors aeroklubas įpareigotas surengti Vyriausybės programoje numatytą skrydį Baltijos keliu, tačiau nei pati Vyriausybė, nei apskrities viršininko administracija, nei Savivaldybė tam nedavė nė cento.
Anot B.Zaronskio, prieš 20 metų žurnalistus ir Sąjūdžio veikėjus skraidinę virš gyvosios žmonių grandinės aviatoriai vis dėlto šiemet skrydį pakartos, nors ir už savo lėšas.
Plačiau skaitykite 2009 m. liepos 30 d. „Sekundėje“.
Agnė BALTUTYTĖ
T.Kavaliausko nuotr.
Laidotuvių maršas. Tarpukariu Stetiškiuose įsikūrusiems aviatoriams gali tekti krautis mantą ir spūdinti lauk.
