Informacija nepasiekia
Įsibėgėjant apskričių reformai jos vykdytojams kritikos strėles paleido apskričių viršininkai. Vyriausybės statytiniai apskrityse ketina kreiptis į premjerą, kad reformatoriai liautųsi ignoruoti apskričių vadovus.
„Ar reforma netampa regionų sunaikinimo procesu, vykdomų dešimties Vilniuje sėdinčių valdininkų“, – pareiškė Panevėžio apskrities viršininkas Viktoras Trofimovas.
Anot jo, per septynis mėnesius nei Vyriausybės kancleris, nei Vyriausybės darbo grupė, nei Vidaus reikalų ministerijos atstovai nė karto nesusitiko pasitarti su apskričių vadovais, tiesiogiai susiduriančiais su dėl apskričių naikinimo kylančiomis problemomis.
V.Trofimovo teigimu, viršininkai negauna jokios oficialios informacijos apie priimtus sprendimus naikinant apskritis.
„Pats bandžiau gauti darbo grupės išvadas, kam ketinama perduoti apskritims pavaldžias įstaigas. Net man, pozicijos atstovui, Vyriausybės koridoriuose nepavyko išpešti tokios medžiagos. Esame tos pačios permainų koalicijos deleguoti viršininkai, o mumis nepasitikima“, – stebėjosi V.Trofimovas.
Paslaugos suprastėtų
V.Trofimovas pripažino negalįs atsakyti, kieno žinioje pasibaigus reformai atsidurs šiuo metu Panevėžio apskrities viršininko administracijai pavaldūs šeši pensionai, G.Petkevičaitės-Bitės biblioteka, J.Mikalausko menų mokykla, specialiosios mokyklos bei kitos įstaigos.
„Kyla pavojus, kad sunkmečiu bandant taupyti valstybės biudžetą jos bus primestos savivaldybėms. Bet mažų savivaldybių biudžetai nepajėgūs užtikrinti tinkamo regioninių įstaigų finansavimo. Sumažėtų jų teikiamų paslaugų prieinamumas ir kokybė, o nuo sostinės nutolusių regionų gyventojai būtų priversti vykti į Vilnių“, – svarstė V.Trofimovas.
Apskričių viršininkų administracijų turėtų nebelikti nuo kitų metų liepos 1-osios.
Panevėžio apskrities viršininko administracija iki spalio 12 dienos planuoja atleisti 80 darbuotojų. Iš jų daugiau nei pusė – seniūnijose dirbantys žemėtvarkos specialistai. Pasak V.Trofimovo, darbo netektų specialistai iš kone visų departamentų.
Susirūpinęs regionais
Nė vieno oficialaus pranešimo apie apskritis reformuojančios darbo grupės sprendimus nėra gavęs ir Šiaulių apskrities viršininkas Rimundas Domarkas.
„Nežinau, ar yra kur nors įrašytas toks reikalavimas, kad darbo grupėje būtų ir apskričių viršininkų atstovas? Į ją tikrai nesame įtraukti. Oficialiai niekur nesame kviečiami“, – teigė R.Domarkas.
Šiaulių apskrities vadovas labiau susirūpinęs ne apskričių reforma, o jas pakeisiančių regionų perspektyvomis.
„Ir Šiauliai, ir Panevėžys turėtų siekti, kad išliktų regionų centrais. O likvidavimo traukinys jau vis tiek paleistas“, – mano R.Domarkas.
Marijampolės apskrities viršininkė Birutė Kažemėkaitė ketino inicijuoti kreipimąsi į prezidentę dėl viršininkų ignoravimo vykdant reformą. Tačiau, anot jos, nuspręsta apie tai pirmiausia kalbėtis su premjeru.
„Kaip mums gali nerūpėti apskritims priklausančių įstaigų likimas? Juk žmonės patiria įtampą, nežino, kas jų laukia“, – pabrėžė B.Kažemėkaitė.
Kalta nuoskauda
Apskričių viršininkų nepasitenkinimas vykdoma reforma buvo netikėtas darbo grupei vadovaujančiam Vyriausybės kancleriui Deividui Matulioniui.
„Gal padarėme klaidą, kad per mažai bendraujame su viršininkais. Ne visada viskas idealiai pavyksta. Gal tie žmonės jaučia nuoskaudą dėl neaiškios savo ateities“, – svarstė kancleris.
Anot jo, panaikinus apskrities viršininkų administracijas, suformuotų regionų funkcija liktų Europos Sąjungos paramos įsisavinimas, taip pat išliktų regionų plėtros tarybos. Tačiau kiek ir kokiu principu būtų formuojami regionai, dar neaišku.
Plačiau skaitykite 2009 m. liepos 23 d. „Sekundėje“.
Agnė BALTUTYTĖ
A.Repšio nuotr.
Likviduoja. Panevėžio apskrities viršininko administracijai dirbti liko mažiau nei metus.
