Pažeidinėja šiurkščiai
Nujausdami, kad krizė kirto ir per aplinkosaugininkų kišenę, trūksta ne tik inspektorių, bet ir kuro, brakonieriai tampa vis įžūlesni.
Prastėjant šalies ekonominei situacijai, ypač suaktyvėjo nelegali žvejyba. Anksčiau apsiribodavę vienu ar dviem tinklais, dabar pažeidėjai stato jų šešis ar dar daugiau ir traukia laimikį vidury dienos.
Vasarą departamento darbuotojai atostogauja, todėl ir taip nedidelė keturių inspektorių komanda dar sumažėja.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Albertas Mikašauskas sako, kad darbuotojams gelbsti neetatiniai departamento pagalbininkai, dirbantys visuomeniniais pagrindais.
Nemažai pranešimų apie pažeidėjus gaunama iš žvejų mėgėjų, aplink vandens telkinius gyvenančių žmonių.
„Ne į visus pranešimus spėjame reaguoti, kai kada būna, kad jie nuvažiavus nepasitvirtina, o kuras eikvojamas, laiką gaištam… Ypatingas brakonieriavimo suaktyvėjimas jaučiamas nuo balandžio vidurio.
Iki liepos vidurio užfiksuota net keturiolika šiurkščių mėgėjiškos žvejybos taisyklių pažeidimų“, – sakė A.Mikašauskas ir pridūrė, kad pernai tokiu pat metu pažeidimų pasitaikė kur kas mažiau.
Kadangi regione nėra gausu vandens telkinių, brakonierių sugautas laimikis skaičiuojamas vienetais, o ne šimtais kilogramų. Dėl tos pačios priežasties inspekcijos viršininkas abejoja, ar brakonieriai imasi verslauti, sugautas žuvis rūkyti ketindami parduoti.
Stato tinklus
Sugautas pažeidėjas privalo atlyginti gamtai padarytą žalą. Jei tai padaroma gera valia, tai tampa lengvinančia aplinkybe, atsižvelgiama parenkant baudos dydį. Baudos svyruoja nuo dviejų iki septynių šimtų litų. Dalis brakonierių pagaunami reguliariai, yra įkliūvančių ir trečią, ketvirtą kartą.
„Žmogui jau yra įaugę į kraują – praeina kiek laiko, ir vėl griebiasi to savo nešvaraus amato“, – tenka konstatuoti A.Mikašauskui.
Toks piktybiškas brakonierius eilinio nuosprendžio laukia po to, kai šį šeštadienį inspektorių buvo pagautas už rankos. Biržų rajone, Širvenos ežere jis vidury baltos dienos traukė tinklus su žuvimi.
„Byla dar neišnagrinėta, nuobaudos dar nepaskirtos. Paimti šeši statomieji tinklai“, – kalbėjo A.Mikašauskas. Pagautiems pažeidėjams ne tik tenka atlyginti žalą gamtai ir susimokėti baudą, jie netenka ir savo nelegalios veiklos įrankių.
Dažniausiai regione nelegaliai žvejojama statomais tinklais. Inspektoriams tenka konfiskuoti nailoninių tinklų, tačiau vis dažniau pažeidėjai naudoja ne tokius patvarius, bet kur kas pigesnius ir mažiau vietos užimančius kiniškus valo tinklus. Tokį tinklą lengvai galima paslėpti mašinoje.
Pasitaiko atvejų, kad brakonieriai pasitelkia ir kitokius įrankius: metalinius smailintus strypus ar kablius. Taip žvejojamos lydekos neršto metu.
„Pavasarį Širvenos ežere dienos metu įžūliai buvo bandoma metaliniais strypais daužyti neršiančias lydekas. Ne kartą važiavo ir rajono agentūros, ir mūsų skyriaus inspektoriai. Jos neršto metu praranda atsargumą, ne savisaugos instinktas tada rūpi“, -– pasakojo aplinkosaugininkas.
Nušovė lūšiuką
Dažniausiai inspektoriams tenka vykti tikrinti Liberiškio tvenkinio, „Ekrano“ marių, Švainikų, Pažibų tvenkinių, būna, kad tinklai statomi ir Nevėžyje.
Pažeidimų fiksuojama visame regione, o brakonieriai tampa vis įžūlesni: pasitaiko, kad inspektoriai sulaukia grasinimų ir fiziškai susidoroti, ypač nesiskaitoma su neetatiniais darbuotojais, kuriais dažniausiai tampa vietiniai gyventojai, įsikūrę šalia vandens telkinių.
Praeitą savaitę rekordą sumušė Kupiškio rajone, Šimonių seniūnijoje pagautas pažeidėjas. Vienas žvejojęs A.Š. buvo pastatęs net vienuolika tinklų. Jis sugavo septyniolika lynų, tris karosus, dvi lydekas, du ešerius ir vieną plakį. Žalos gamtai neteisėtai žvejojęs žmogus padarė už 345 litus, jam skirta šešių šimtų litų bauda.
Plačiau skaitykite 2009 m. liepos 22 d. „Sekundėje“.
Lina RUMBUTYTĖ
T.Kavaliausko nuotr.
Priemonės. Tarp nelegalių žvejų populiariausi pigūs ir kompaktiški valo tinklai.
