Derybos dar nesibaigė
Laikas teikti paraiškas dėl stojimo į universitetus senka, o būsimi studentai, pasirinkę mokamas studijas, dar nežino, kokiomis sąlygomis galės gauti valstybės remiamas paskolas.
Studentų atstovybių sąjungai (LSAS) šią savaitę pradėjus teikti konsultacijas abiturientams telefonu, jau pirmąjį pusdienį buvo sulaukta daugybės skambučių, tačiau klausimus apie skolinimąsi studijoms ar pragyvenimui tenka atidėti bent porai savaičių.
Likus vos trims dienoms iki dokumentų
pateikimo pabaigos LSAS nieko konkretaus pasakyti negali.
Nors Švietimo ir mokslo ministerija buvo pasižadėjusi sutartis su kreditus teikiančiomis bendrovėmis pasirašyti iki liepos 15-osios, akivaizdu, kad terminas bus pratęstas. Juolab kad antradienį Seime po Valstybės skolos įstatymo pataisų, kurios reglamentuoja ir paskolų studentams išdavimą, svarstymo priėmimas buvo atidėtas.
Praėjusią savaitę atrinktos keturios kredito įstaigos, kurios dalyvaus Finansų ministerijos rengiamame konkurse. Tačiau kol jis nesibaigęs, nei įstaigų pavadinimai, nei siūlomos sąlygos neskelbiamos.
Kainas vadina
apiplėšimu
Lietuvos universitetų skelbiamos sumos dažnai lenkia geriausių pasaulio ar Europos aukštųjų mokyklų studijų kainas.
Švietimo ir mokslo ministerija skelbia, kad siekiama užtikrinti studentams palankesnes studijų kreditavimo sąlygas – lengvatines paskolas galės gauti daugiau besimokančiųjų nei iki šiol, jos bus didesnės.
Paskolą studentai galės paimti litais arba eurais, o kintamų palūkanų dydis priklausytų nuo palūkanų bazės dydžio kitimo ir kredito įstaigos maržos. Šių dienų sąlygomis palūkanų dydis litais būtų 11,44 procento, eurais – 4,03 procento.
„Sekundės“ kalbinti pretendentai į aukštąsias mokyklas tikino, kad paskolos stengsis išvengti – vieni pasitaupė pinigų, kitiems pagelbės tėvai.
„Renkuosi tas sritis, kur nereikia tiksliųjų mokslų. Jau mėginau vienąkart, nepasisekė. Mėginsiu patekti į valstybės finansuojamą vietą, bet jei nepavyks, bandysiu ir į mokamą. Kainos – gerokai per didelės. Kai buvo penki šimtai litų pusmečiui, dar galima suprasti, o du tūkstančiai… apiplėšimas“, – sakė panevėžietis Dominykas.
Į Vilniaus kolegiją, reklamą, draudimą, verslo administravimą taikantis jaunuolis laimę bando jau antrus metus.
Jis pinigus, reikalingus vienam studijų pusmečiui, bandytų sukrapštyti savo jėgomis, mat per metų pertrauką tarp mokslų jam pavyko rasti darbą.
Tačiau vaikinas neatsisako minties imti paskolą besimokydamas.
Prašo mokėjimą
atidėti
Arūnas Mark, LSAS atstovas aukštojo mokslo reformos klausimais, teigia, kad Finansų ministerijos, vykdžiusios kredito įstaigų atranką, mestelėti skaičiai nieko nereiškia. Palūkanų dydis ir kitos konkrečios sąlygos realiai paaiškės tik kredito įstaigų konkursui pasibaigus.
Nenorėdami piktinti Švietimo ir mokslo ministerijos, didieji bankai nekomentuoja, ar paskelbtas palūkanų dydis realus.
Nors Finansų ministerijos darbo grupė jau atrinko keturis bankus, iki šiol deramasi ir jokios sutartys nesudarytos. Net jei būtų priimtas sprendimas, jo kol kas nebūtų galima įteisinti sutartimi, nes atidėtas tą reglamenuojantis įstatymas.
Plačiau skaitykite 2009 m. liepos 16 d. „Sekundėje“.
Lina RUMBUTYTĖ
T.Kavaliausko nuotr.
Nežinomybė. Studentai pildo dokumentus nežinodami, kada ir kokiomis sąlygomis galės iš bankų paimti valstybės remiamas paskolas.
