Išlaiko tėvai
Baigtos studijos šalies aukštosiose mokyklose tūkstančiams absolventų atvėrė ne darbdavių, o darbo biržų duris. Sunkmečiu darbo rinka diplomuotiems jaunuoliams negailestinga: kur kas labiau laukiami darbininkiškų profesijų specialistai nei universitetų bakalaurai ar magistrantai.
„Absolventų nuotaika slogi. Iš gavusiųjų diplomus tik nedidelė dalis įsidarbino, dauguma be darbo sėdi pas tėvus ir gyvena iš jų kišenės“, – teigė Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio instituto Studentų atstovybės pirmininkas Donatas Deksnys.
Vis dėlto, pasak jo, absolventai nesiveržia į užsienį geresnio gyvenimo ieškoti – dar turi vilties papildyti darbo rinką tėvynėje.
„Baigusieji vadybos administravimą gali nors ir pardavėjais dirbti – jiems lengviau. O mechanikos inžinerijos studijas pasirinkusiesiems nėra kur lįsti: Panevėžyje gamyklų nebeliko, pramonės nebėra“, – apibendrino D.Deksnys.
KTU Panevėžio institutas šiemet diplomus įteikė 316 absolventų. Iš jų vadybos Administravimo fakultetą baigė 229 jaunuoliai, Technologijų – 87.
Kova už kiekvieną vietą
Miesto Darbo biržoje šiemet registruota ypač daug absolventų. Iš jų 353 įgiję aukštąjį išsilavinimą, ir perpus mažiau – 182 – baigusieji profesines mokyklas. Per visus praėjusius metus darbo pasiūlymų biržoje laukė 440 absolventų. Šiemet vien per dvi liepos savaites įsiregistravo pusantro šimto ką tik studijas baigusių specialistų.
„Tai – ne pabaiga. Liepa – diplomų teikimo metas, absolventų turėtume sulaukti dar daugiau“, – prognozavo Panevėžio darbo biržos direktorius Juozas Mėlynavičius.
Didžiausias būrys darbo ieškančių absolventų – iš Panevėžio kolegijos. Jų – net 150. Dažniausiai Darbo biržos duris varsto Kolegiją baigę socialiniai pedagogai, aplinkos apsaugos inžinieriai, kineziterapeutai, buhalteriai.
Darbo mieste neranda ir 70 baigusiųjų Kauno technologijos universitetą, 16 – Vilniaus universiteto, 12 – Šiaulių universiteto, po 11 – Vytauto Didžiojo ir Vilniaus pedagoginio universiteto absolventų.
Pasak J.Mėlynavičiaus, įgijusiesiems universitetinį išsilavinimą tikimybė sulaukti darbdavio pasiūlymo gerokai mažesnė nei baigusiesiems profesines mokyklas. Dabar Panevėžio darbo biržoje registruotos tik penkios darbo vietos turintiesiems aukštąjį išsilavinimą. Statistika gąsdinama: į vieną darbo vietą Aukštaitijos sostinėje pretenduoja šiek tiek daugiau nei 70 šiemet diplomus atsiėmusių bakalaurų ir magistrantų.
Galimybė įsidarbinti dar labiau sumažėja perskaičius darbdavių keliamus reikalavimus – į visas siūlomas penkias vietas pageidaujama jau patirties turinčio darbuotojo.
Penkmečiu atgal
Įgijusiesiems darbininkišką profesiją kur kas lengviau – į vieną darbo vietą pretenduoja 21 profesinių mokyklų absolventas.
„Aukštosios mokyklos diplomas nebegarantuoja, kad darbo bus. Darbdaviai daugiausia prašo pardavėjų, barmenų, tarptautinių vežimų vairuotojų, administratorių. Nesuprantu, kodėl Europos Sąjungoje baigusieji aukštąsias darbą greitai suranda, o Lietuvoje tik profesinių absolventai lengvai įsidarbina. Ir visais laikais šitaip“, – pažymėjo J.Mėlynavičius.
Sunkmetis biržos specialistus sugrąžina į 2004-uosius, kai Lietuva dar nebuvo Europos Sąjungos nare. Tuomet per metus būdavo registruojama bent 700–800 pragyvenimo šaltinio ieškančių absolventų.
„Įstojus į Europos Sąjungą jų gerokai sumažėjo – per metus į mus kreipdavosi vos apie 300 studijas baigusių jaunuolių. Didelė dalis neįsidarbinusiųjų Lietuvoje atsivėrus sienoms tiesiog emigruodavo“, – teigė J.Mėlynavičius.
Arčiau žemės
Panevėžio kolegijoje apie 20 studijų programų šiemet baigė per 500 absolventų. Daugiausia įgijo socialinio darbuotojo, socialinio pedagogo, buhalterio, vadybininko specialybes.
Laikinai Kolegijos direktorės pareigas einančios Birutės Dalmantienės teigimu, pernai įsidarbino apie 60 proc. baigusiųjų.
Plačiau skaitykite 2009 m. liepos 14 d. „Sekundėje“.
Agnė BALTUTYTĖ
T.Kavaliausko nuotr. ŠANSŲ MAŽAI. Pasak Juozo Mėlynavičiaus, įgijusiems universitetinį išsilavinimą jaunuoliams tikimybė sulaukti darbdavio pasiūlymo gerokai mažesnė nei baigusiems profesines mokyklas.
