Moteriai – vyrų bučiniai
Praėjusį šeštadienį paskelbti Antrojo pasaulio akrobatinio skraidymo čempionato Jak-52 lėktuvais Rojūnų aerodrome rezultatai šio čempionato Lietuvoje idėjos autorių, amžinatilsį garsųjį lakūną Vytautą Lapėną būtų neabejotinai pradžiuginę.
Jo geri bičiuliai – mūsų šalies komanda:panevėžietis Aurimas Bezaras, Eltonas Meleckis, Onutė Motiejūnaitė, Viktoras Kurbedis, Kazys Antanavičius ir Žilvinas Lidžius komandų įskaitoje užėmė antrąją vietą. Iš viso varžybose dalyvavo 7 šalių: Lietuvos, Rusijos, Ukrainos, Kazachstano,Suomijos, Belgijos ir Estijos komandos. Lietuviai nusileido tik Rusijos atstovams, treti liko ukrainiečiai.
Asmeninėje įskaitoje iš lietuvių geriausiai pasirodė O.Motiejūnaitė, tarp 22 pilotų užėmusi antrąją vietą. Čempionu tapo rusas Aleksandras Miakyševas.
Po varžybų O.Motiejūnaitė buvo apipilta kolegų vyrų bučiniais ir sveikinimais. Ji iš tiesų daug nusipelnė, kad Lietuvos komanda laimėtų sidabrą. Šviesiaplaukė 52 metų atsargos karininkė išdavė paslaptį, kas jai danguje suteikė antrus sparnus.
Laimėti padėjo knyga
Pasirodo, akrobatinio skraidymo asė atliko sėkmingą eksperimentą su savo pasąmone. Prieš varžybas O.Motiejūnaitė, kaip ir kiti pilotai, ne tik treniravosi prie lėktuvo šturvalo, bet ir programavo pasąmonę puikiam pasirodymui, pasinaudodama filosofijos daktaro Džozefo Merfio knygos „Jūsų pasąmonės galia“ patarimais. Lakūnė įteigė sau, kad ji skris gražiai, visas figūras atliks be klaidų, taisyklingai.
„Pasąmonės programavimo metodą varžybose naudojau pirmą kartą. Tai buvo savotiškas eksperimentas. Įsitikinau, kad tai nėra mistika, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Metodas iš tiesų veikia“,– pasakojo akrobatinio skraidymo meistrė.
Ji juokavo, kad be reikalo neužsiprogramavo tapti čempione. O.Motiejūnaitei šios varžybos paskutinės, ji nebeketina daugiau varžytis. Vilnietė mokys lakūnus akrobatinių triukų ore. Beje, tarp O.Motiejūnaitės mokinių yra ir viena moteris.
„Esu pasirengusi dalintis su lakūnais savo patirtimi. Taip pat – ir psichologinės savitaigos žiniomis, kaip pasiekti tai, ko trokšti“,–sakė 32 metus skraidanti moteris.
Įgyvendino V.Lapėno
svajonę
Antrasis pasaulio akrobatinio skraidymo čempionatas Lietuvoje buvo pernai tragiškai žuvusio V.Lapėno idėja. Ją įgyvendino lakūno bendraminčiai. Varžybų Rojūnuose, kur, likimo ironija, žuvo V.Lapėnas, organizavimo rūpesčius ant savo pečių užsikrovęs A.Bezaras paaukojo daug savo treniruočių laiko.
„Neturėjau laiko tinkamai pasirengti varžyboms, bet džiaugiuosi, kad man su kolegomis pavyko Vytauto svajonę paversti tikrove“,–sakė A.Bezaras.
Krizės metu organizuojamos tokio lygio varžybos buvo iššūkis ir jų organizatoriams, ir dalyviams. Čempionato valstybė finansiškai nerėmė, lėšų skyrė privatūs rėmėjai, prisidėjo patys sportininkai. Lėktuvai Jak-52 varžyboms buvo pasirinkti neatsitiktinai. Jais skraido labiausiai patyrę akrobatinio skraidymo meistrai. Šie lėktuvai plačiai paplitę visame pasaulyje.
Čempionate Rojūnuose buvo laukiama lakūnų daugiau kaip iš septynių šalių, tačiau kai kurių valstybių atstovai dėl įvairiausių priežasčių nebegalėjo atvykti. Varžybose nedalyvavo ir V.Lapėno treniruota Ispanijos akrobatinio skraidymo komanda.
Į Rojūnų aerodromą Jak-52 atskrido birželio 25-ąją. Paskutinės rungtys baigėsi liepos 3 dieną, penktadienį. Visas tas dienas lakūnai meldė Dievo gero oro. Jiems geras oras – ne tik saulėtas dangus, bet ir atitinkamas debesų aukštis, ne mažesnis kaip 5 kilometrų horizontalus matomumas. Šio sporto nematoma pusė slepia daugybę tik aviatoriams žinomų niuansų.
Daug treniruotis –
prabanga
Lietuvos komanda čempionatui pradėjo rengtis prieš porą mėnesių. Kariškiai komandos kapitonas E.Meleckis, K.Antanavičius, V.Kurbedis ir O.Motiejūnaitė treniravosi Krašto apsaugos ministerijai priklausančiais lėktuvais. Jie turėjo galimybių skridimo techniką tobulinti maždaug po 10 valandų. A.Bezaras ir dizainerio išsilavinimą turintis Ž.Lidžius paskraidė kur kas mažiau.
„Akrobatinis skraidymas yra brangus sportas. Daug treniruotis – prabanga. Mūsų pasirengimas varžyboms buvo minimalus, bet kėlėm sau uždavinį užimti prizinę vietą ir jį įvykdėm“,– kalbėjo E.Meleckis.
Visi lakūnai varžėsi keturiose skirtingose varžybų programose. Kiekvienoje jų, nesvarbu, ar tai patvirtinta privalomoji, ar laisvoji programa, yra sudėtingų figūrų, kurias atliekant privalu išlaikyti tam tikrus kriterijus. Iš 22 pilotų du iš varžybų pasitraukė joms nesibaigus, nes pritrūko meistriškumo. Griežta tarptautinė komisija nesulaukė nė vieno protesto, nors paprastai tokio lygio varžybose jų būna net po kelis.
Kalbėti sunkiau, nei
skraidyti
Po varžybų žurnalistų kalbinami lakūnai atrodė žvalūs, bet lėtai rinko žodžius ir buvo labai santūrūs. Buvo akivaizdu, kad lėktuvu atlikti sudėtingiausius manevrus jiems lengviau, nei, pavyzdžiui, paaiškinti, kas lemia gerą pasirodymą.
„Taip išėjo“,– kukliai šypsodamasis kartojo čempionu tapęs A.Miakyševas, klausiamas, kaip jam pavyko laimėti.
K.Antanavičius, organizatorių pristatytas kaip gerai skraidantis, bet mažai šnekantis, vis dėlto prasitarė dėkojąs likimui, kad iš autobuso, kuriuo kažkada vežiojo keleivius, jis persėdo prie lėktuvo šturvalo.
Žavioji O.Motiejūnaitė, paklausta, kaip jaučiasi išskirtinai vyriškoje kompanijoje, patikino, jog puikiai. Pasak jos, per daugybę metų ji išmoko prisitaikyti prie vyrų lakūnų. Akrobatinio skraidymo virtuozė prisipažino, kad anksčiau jai labai nepatikdavę, jog moterys lakūnės varžydavosi tik tarpusavyje.
Dabar akrobatiniu skraidymu užsiima palyginti nedaug moterų, tad nebesudaromos atskiros komandos. Varžybose Rojūnuose, be O.Motiejūnaitės, buvo tik dar viena moteris – ukrainietė Tamara Dovgalenko. Asmeninėje įskaitoje ji liko dvyliktoje vietoje.
Plačiau skaitykite 2009 m. liepos 7 d. „Sekundėje“.
Indrė DAUGĖLAITĖ
A.Repšio nuotr.
Prizininkai. Vicečempione tapusiai O.Motiejūnaitei laimėti padėjo psichologinė savitaiga.
