Bus taip, kaip pas latvius?
Reikia šeimos gydytojo konsultacijos, atlikti paprasčiausius kraujo ar šlapimo tyrimus, o gal turite siuntimą į ligoninę – atverkite piniginę. Taip jau yra Latvijoje – pacientai turi susimokėti tam tikrą mokestį už visas sveikatos priežiūros paslaugas.
Gali būti, kad tokia praktika netrukus įsigalios ir Lietuvoje.
Algas susimažinę ir nemokamų atostogų einantys medikai įspėja: daugiau taupyti jie nebeturi iš ko, netrukus gydymo įstaigų darbas dėl finansinių problemų gali būti paralyžiuotas.
Medikų bendruomenė politikus ragina gyventojams aiškiai pasakyti, kokių sveikatos priežiūros paslaugų ir kiek jų gali tikėtis, už tam tikras, iki šiol neapmokestintas paslaugas pradėti imti priemoką.
„Nebepriešinkit mūsų su ligoniais. Mes nekalti, kad negalim jų nemokamai gydyti“, – sako medikai.
Ligoniai išsigandę ir sutrikę
„O kas dar neapmokestinta? Ir dabar už daugelį paslaugų tenka susimokėti ar primokėti“, – „Sekundei“ tikino panevėžietė pensininkė Vida Teresienė.
Neįgali moteris teigė pati ne kartą atvėrusi piniginę, kai teko darytis tam tikrus tyrimus. Vakar Panevėžio miesto poliklinikoje ji kantriai laukė ilgoje eilėje pasidaryti mokamą cholesterolio kiekio kraujyje tyrimą. V.Teresienė juokavo taupanti. Akcijos metu šis tyrimas kainuoja per pusę pigiau – 14 litų, o ne 28 litus.
Panevėžietis Vidimantas Drūtys pasakojo praėjusių metų gruodį gulėjęs Panevėžio apskrities ligoninėje. Jam teko nusipirkti dalį vaistų, lašelinių.
„Kur dingsi, jeigu reikia, tai ir susimoki. Aš dar turiu darbą, gaunu atlyginimą. Jei reikėtų už kraujo ar šlapimo tyrimą susimokėti 10 ar 15 litų, įstengčiau. Bet ką daryti bedarbiams, pensininkams? – svarstė jis.
Panevėžio miesto poliklinikoje prie šeimos gydytojo kabineto laukusi Vida Povilonienė sakė neįsivaizduojanti, kaip veiktų priemokų sistema, kai tiek daug žmonių galo su galu nebesuduria.
Moteris pasakojo slauganti senyvą, neįgalią motiną. Ji džiaugėsi, kad iki šiol šeimos gydytojo konsultacijos sulaukianti nemokamai.
Pagalbą teikia savo sąskaita
Panevėžio miesto poliklinikos direktorė Irena Čeilitkienė mano, kad priemokos į sudėtingą situaciją patekusiai sveikatos apsaugos sistemai – ne panacėja, tačiau tai būtų vis šiokia tokia finansinė paspirtis.
„Dabar medikai pacientams pagalbą teikia savo sąskaita. Jų algos labai sumažėjo. Slaugytoja negauna nė 1000 litų. Kaip jai pragyventi?“– kalbėjo direktorė.
I.Čeilitkienė neslėpė su dideliu nerimu laukianti rytojaus. Ji nuogąstavo, jog gali būti ir taip, kad metų pabaigoje įstaiga nebegalės pacientams atlikti nemokamų tyrimų.
Panevėžio miesto poliklinikos vadovės manymu, Lietuvai nebūtina sekti latvių pavyzdžiu, tačiau tikslinga įvesti, anot jos, protingas priemokas už tam tikras paslaugas.
Pavyzdžiui, šeši apsilankymai per metus pas šeimos gydytoją gali būti nemokami, o už kitus pacientas jau turėtų šiek tiek primokėti.
Siūlo papildomai draustis
Panevėžio apskrities ligoninė birželį paskelbė plečianti mokamų medicininių paslaugų apimtį. Už šias papildomas medicinos paslaugas, diagnostinius testus ir gydymą pagal patvirtintus įkainius moka pats pacientas, jo darbdavys, draudikai.
Tokia žinia kai kuriems įvarė baimės.
„Neduok, Dieve, dabar rimčiau pasiligoti“, – kalba žmonės.
Ligoninės Lokalaus medicininio audito grupės vadovas Algirdas Žemaitaitis skuba raminti.
„Latviško varianto neįvedėm. Tvarka liko tokia, kokia buvo. Paskelbę apie plečiamas paslaugas siekiame gyventojus sudominti papildomu sveikatos draudimu. Taip pat diskutuojame su draudimo bendrovėmis – jau yra kelios bendrovės, draudžiančios minėta draudimo rūšimi.
Plačiau skaitykite 2009 m. birželio 30 d. „Sekundėje“.
Indrė DAUGĖLAITĖ
T.Kavaliausko nuotr.
Nuogąstauja. Ligoniai bijo, kad ateityje be pinigų apskritai nebeperžengs gydymo įstaigų slenksčių.
