Rinktinėje nežais
Šarūnas Jasikevičius mėgaujasi ramybe ir poilsiu tėvų namuose, vaizdingoje pakaunės gyvenvietėje. Atostogas gimtinėje krepšininkui trikdo tik lietus ir šaltas oras.
Tačiau kai nereikia niekur skubėti, Šarūnas gali iki išnaktų skaityti, o ryte – ilgiau pamiegoti. Sūnaus poilsį saugantys ir branginantys tėvai Rita ir Linas Jasikevičiai viskuo pasirūpina. O mama, žinoma, dar palepina sūnų savo pagamintais patiekalais.
Praėjusį sekmadienį Š.Jasikevičius pirmą kartą aplankė naujuosius brolio Vytenio ir jo žmonos namus. Taip ramiai, apsuptas artimiausių žmonių Šarūnas leidžia atostogas gimtinėje.
Lietuvos krepšinio žvaigždė kol kas nežino tikslaus savo atostogų grafiko, nors planų turi įvairių. Jis turi laisvę rinktis ir tai – didžiulis malonumas.
Šįmet 33-ejų Š.Jasikevičius vėl susigrąžino Auksinio Berniuko vardą – su Atėnų „Panathinaikos“ laimėjo visus įmanomus titulus: tapo Eurolygos, Graikijos čempionu ir šios šalies taurės laimėtoju. Tačiau šlovė ir vėl pateikė savo sąskaitą. Sutinęs ir skaudantis kelis kartais net trukdė vaikščioti, todėl mintys apie Lietuvos rinktinę greitai tapo aiškios – Europos čempionate jis nežais.
Grįžęs į Kauną Šarūnas iškart nuskubėjo į Medicinos universiteto klinikas pas Lietuvos rinktinės gydytoją Rimtautą Gudą. Traumuotas kelis vis dar tiriamas ir kol kas neaišku, ar jam užteks tik poilsio ir nesunkaus gydymo.
Š.Jasikevičius interviu pažadėjo tik su viena sąlyga – jeigu nekamantinėsime, kur jis žais kitą sezoną: „Nenoriu apie tai kalbėti, nes dar nieko nežinau“.
Didelė tikimybė, kad Šarūnas liks Graikijos čempionų klube. To nori abi pusės, tad tikėtina, kad pavyks suderinti sutarties detales, dėl to derybos tebevyksta. Tačiau susidomėjimą laimę nešančiu vienu geriausiu Europos įžaidėjų rodo ir dar keli Europos grandai.
Pergalių alkis nemažėja
– Šarūnai, šį sezoną vėl susišlavėte visus įmanomus titulus. Ar noras laimėti tebėra didžiausias jūsų motyvas?
– Taip. Kitu atveju nežinau, kodėl dar reikėtų žaisti krepšinį.
– Būtų galima ir dėl pinigų.
– Na taip, galima. Aišku, malonu uždirbti, bet vis tiek visą laiką labiausiai noriu laimėti.
– Sako, kad ateina persisotinimas pergalių, kai viskas laimėta, kai nebelieka neįveiktų aukštumų. Nejaugi tas noras laimėti nė kiek nemažėja?
– Iš tikrųjų nemažėja. Kartais ir pats pagalvoju, kad jau galėtų būti nesvarbu, viena pergale daugiau ar mažiau. Bet kai ateina tas laikas, kai įsijaučiu į visą kovos veiksmą, tas noras laimėti vėl pasidaro toks pats, lyg kovočiau pirmą kartą. Ir visas mano darbas treniruotėse – gal iš baimės, kad gerai nepasirengsiu varžyboms, o vėliau gailėsiuosi, yra toks pats sunkus.
– Ar pergalės skonis priklauso nuo to, su kokia komanda laimi?
– Visada maloniau laimėti su Lietuvos rinktine. Bet kai su tais pačiais vyrais žaidi kartu beveik metus, kartu keliauji, gyveni, jie irgi tampa kaip šeima. O jeigu dar su jais ir labai gerai sutari, taip pat stiprėja jausmas, skatinantis laimėti ir dėl pergalės padaryti viską, kas įmanoma.
Pagarba treneriui
– „Panathinaikos“ suburta pergalėms. Turbūt psichologinis spaudimas taip pat buvo juntamas?
– Taip. Bet manau, kad psichologinė įtampa yra būtina. Nes kol jos nejautėme, tai ir nežaidėme. O kai jau atėjo laikas laimėti, kai visi pajuto kiekvienų rungtynių kainą, tai ir žaidimas pasikeitė. Tai – meistriškumas, patirtis.
– Esate dirbęs su daugeliu garsių trenerių, apie kuriuos sakoma – asmenybės. Jūs taip pat asmenybė, kuri niekada nebijo reikšti savo nuomonės. Kokie jūsų santykiai su Željko Obradovičiumi?
– Jis yra iš tų trenerių, kuris mokosi ir iš žaidėjų. Jis mėgsta sakyti: „Aš mokausi iš jūsų, tikiuosi, jūs mokotės iš manęs.“ Nėra buvę, kad Obradovičius neišklausytų žaidėjo. Bet ir mes klausome jo.
– Ar niekada neabejojote trenerio sprendimais?
– Visada sakau, kad žaidėjui neegzistuoja idealus treneris, treneriui neegzistuoja idealus žaidėjas. Būna, kad murmi sau po nosimi, kai tave pakeičia. Bet turbūt taip elgiasi dauguma krepšininkų, nes niekas niekada nenori būti pakeičiamas. Tačiau „Panathinaikos“ yra 12–13 labai gerų žaidėjų ir negali vienas žaisti po 30–35 minutes per rungtynes.
– Bet jums, lyderiui iš prigimties, turbūt reikėtų tų 30 minučių?
– Dabar jau nebereikia.
– Tad toks vaidmuo žvaigždžių perpildytoje komandoje, kai nepatenkate į starto penketą, nežaidžiate po 30 minučių, jums visiškai priimtinas?
– Norėčiau startuoti, norėčiau daugiau žaisti, bet juk man už nugaros yra maždaug dešimt žaidėjų, norinčių to paties ir galinčių tai daryti. Todėl turime viskuo dalytis. O aš patenkintas tuo, kad daugiausia žaidžiu paskutiniajame ketvirtyje, kai vyksta svarbiausi įvykiai. Kol taip yra, dėl kitų dalykų galima kentėti, nes tikrai nėra blogai.
– Ar su Ž.Obradovičiumi galite pasikalbėti dviese, jeigu jums kas nors nepatinka?
– Taip, visą laiką. Jis iš tų trenerių, kurie su komanda gali ir alaus išgerti, kai tam yra tinkamas laikas. Obradovičius – normalus žmogus. Visi treneriai skirtingi: vienas mėgsta intensyvesnį darbą, kitas yra labiau atsipalaidavęs, bet visiems tinka vienintelis dalykas – jeigu gerai žaidi, daryk, ką nori.
Problemos su keliu
– NBA – jau praėjęs etapas jums?
– Niekada nesakyk niekada, bet turbūt – taip. Nežinau, ko ten man reikėtų lįsti vėl. Buvau, mačiau, pabandžiau, kas nors pasisekė, kai kas – ne, ir užtenka.
– Pavasarį atsakydamas į Eurolygos sirgalių klausimus sakėte, kad Lietuvos rinktinė yra didžioji jūsų meilė. Sprendimą joje nežaisti turbūt priėmėte nelengvai?
– Iš dalies taip. Iš kitos pusės šis sprendimas jau buvo priimtas už mane, kai iš rinktinės pasitraukė Ramūnas Šiškauskas, Darius Songaila. Be to, pastaruosius kelis mėnesius turiu problemų dėl kojų. Todėl sprendimą, kuris buvo kaip ir vienintelis, priėmiau gana ramiai, galvojau, kad bus sunkiau.
– Šis sprendimas priimtas tik šiai vasarai?
– Lyg ir taip. Bet kitas vasaras žaisti bus dar sunkiau, nes nejaunėju.
– Kaip manote, kas galėtų šiemet būti pagrindiniu Lietuvos rinktinės įžaidėju?
– Nežinau. Kuris juo bus, tas ir atidirbs.
– Šią vasarą turėsite ilgas atostogas?
– Po kokio mėnesio ar pusantro pradėsiu lengvai judėti. Tik dar neaišku, kaip bus su koja. Kol kas neturime visų atsakymų, bet, kaip supratau, gydytojui nepatiko tai, ką matė. Kelio problemos dar gali pakoreguoti visus mano vasaros planus.
Dovilė KAMARAUSKIENĖ
ELTOS nuotr. Laimėjo viską. Auksiniu berniuku vadinamas 33-ejų metų Lietuvos krepšininkas Š.Jasikevičius (kairėje) su Atėnų „Panathinaikos“ ekipa šiemet laimėjo visus įmanomus titulus.
