Entuziazmo neužgesino
Didžiulis panevėžiškių būrys netrukus šurmuliuos viename gražiausių pasaulinį pripažinimą pelniusių renginių – Lietuvos tūkstantmečio dainų šventėje. Nematerialiuoju žmonijos paveldu vadinamas festivalis sunkmečio nepaiso ir lėšų stygius dalyvių entuziazmo neužgesino.
Panevėžio krašto choristų, muzikantų, šokėjų ansambliai pasirengę žiūrovams suteikti malonumą. Buitis ir sąlygos, kurias garantuoja kelionę, apgyvendinimą ir maitinimą finansuojanti valstybė, meno ir kultūros puoselėtojų nelabai domina.
Miesto Savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė „Sekundę“ informavo, kad iš Panevėžio į sostinę birželio 27-ąją išvyksta ir liepos 1–6 dienomis vyksiančioje Dainų šventėje bus 47 kolektyvai, apie 1300 įvairaus amžiaus dalyvių.
Panevėžiškiai bus apgyvendinti Vilniaus
„Ozo“, „Ateities“ ir Pilaitės vidurinėse mokyklose. Kiekvienoje įsikurs maždaug
po tris šimtus kolektyvų narių.
„Būrys gana didelis, labai daug vaikų ir jaunimo. Todėl labai norisi paprašyti tėvų, kad perspėtų vaikus laikytis drausmės ir neišdykauti, nors tai skamba tikrai nerealiai. Ne visi šventės dalyviai liks gyventi Vilniuje – kai kurie ansambliai nusprendė savo pasirodymo dieną atvykti ir vakare sostinę palikti“, – sakė L.Krasauskienė.
Sąlygas žino
Kultūros ir meno skyriaus vedėjos teigimu, Dainų šventės dalyvių kelionę iš Panevėžio ir atgal, apgyvendinimą, maitinimą finansuoja Lietuvos liaudies kultūros centras. Pasak L.Krasauskienės, valstybės lėšomis pažadėta padengti ir dalį renginio metu naudosiamo transporto išlaidų, nors tuo pasirūpinti pavesta Savivaldybei. Rėmėjų dėka kelių šimtų panevėžiečių grupelė bus aprūpinti ir skraistėmis nuo lietaus. O jei poreikis bus didesnis, jomis dalyviams teks dalintis arba iš anksto pasirūpinti patiems.
Panevėžio krašto ansamblių ir kolektyvų nariai bus maitinami ten pat, kur ir apsistos. Valstybė kiekvieno pusryčiams skyrė po 5, pietums – po 11 ir vakarienei – po 7 litus.
„Maistui skiriama suma nėra maža. Aišku, jeigu šventės dalyviai tikisi ko nors labai ypatingo, gali ir nusivilti – juk teks valgyti pagal mokyklų valgiaraštį jų valgyklose, miegoti ant grindų pasitiesus savus čiužinius. Vis dėlto šventėje dalyvaus apie 30 tūkstančių žmonių, neįmanoma, kad sunkmečiu visiems būtų sudarytos idealios sąlygos. Kolektyvai, kurie gali sau leisti daugiau, patys užsisakė vietas geresniuose viešbučiuose“, – kalbėjo L.Krasauskienė.
Pasak pašnekovės, dauguma Panevėžio krašto choristų, muzikantų ir šokėjų į Dainų šventę vyksta ne pirmą kartą, todėl apgyvendinimo sąlygas žino puikiai. Pasak jos, svarbiausia, kad beveik visi reikalai suderinti ir didesnių nesklandumų neturėtų būti.
„Festivalis yra didžiulis, reikalauja milžiniškų materialių ir žmogiškųjų išteklių, bet neatrodo, kad turėtų kilti kokių nors išskirtinių rūpesčių. Ir panevėžiečiai ypatingų reikalavimų neturėjo. Visi žino, kad kai kuriuos buitinius nepatogumus atperka daugybė gerų emocijų“, – tvirtino Kultūros ir meno skyriaus vedėja.
Pareikalavo
tūkstančių
„Sekundės“ kalbinta vaikų ir jaunimo tautinių šokių kolektyvo „Grandinėlė“ vadovė Zita Rimkuvienė pasakojo, kad šįmet jai atiteko itin atsakingos pareigos – paskirta šokių dienos „Laiko brydė“ I dalies „Mano protėvių žemė“ vyriausiąja baletmeistere.
Septintus metus Dainų šventėje dalyvaujanti panevėžietė pretenduoja sumušti šalies rekordą – į renginį veža net aštuonias įvairaus amžiaus šokėjų grupes. Iš viso į Vilnių išvyks 18 šokių kolektyvų.
„Norėjau pasiimti kiekvieną šokantį vaiką, kad visi pajustų, ką reiškia būti tokios istorinės šventės dalimi. Net „Grandinėlės“ mažuosius per metus paruošiau, nors iš pradžių tai neatrodė realu“, – tikino kolektyvo vadovė.
Z.Rimkuvienės teigimu, šiųmetė Dainų šventė pareikalavo didžiulių finansinių lėšų. Nors „Grandinėlės“ ir rėmėjų išlaidos dar nesuskaičiuotos, manoma, kad sumos bus tūkstantinės. Pavyzdžiui, apie 5000 litų kainavo specialiai vadovės kuruojamai daliai siūti pagoniškus laikus menantys dalyvių drabužiai, pirktas apavas, galvos apdangalai.
„Investavom didelę dalį savų ir rėmėjų pinigų, tikiuosi, kad Savivaldybė šiek tiek lėšų dar skirs. Juk mūsų pirkti, siūti ir gaminti dalykai šventėje bus būtini. Pasirūpinome, kad šokėjai dalyvautų Šokių dienoje, ją pagyvins finalinė dalis: visi sueis ir „išaus“ žodį Lietuva“, – sakė pašnekovė.
Pasitikrino
Paskutinę festivalio dieną šokėjai, kaip ir kitų žanrų Panevėžio kolektyvų nariai, po pasirodymų vienysis ir dalyvaus eitynėse į Vingio parką, Tūkstantmečio vienybės medžio įamžinime. Pasak Z.Rimkuvienės, pasirengimas šventei buvo gana sklandus. „Grandinėlės“ vadovei smagu ir dėl to, kad šokėjai turėjo puikią galimybę savo jėgas pasitikrinti pirmąjį birželio savaitgalį Panevėžyje praūžusioje apskrities meno ir sporto šventėje.
„Į „Cido“ areną susirinkusią pustrečio tūkstančio vaikų ir jaunuolių minią nebuvo lengva suvaldyti, bet pavyko – žiūrovai liko patenkinti. Šis renginys mums buvo tarsi Dainų šventės repeticija.
Juk šventėje dalyvaus daugiau nei 65 Lietuvos ir kitų šalių šokių kolektyvai, reikia išmokti įsilieti“, – kalbėjo baletmeisterė.
Z.Rimkuvienė patikino, kad nesėkmę prognozavę ir sunkmečio našta patikėję skeptikai veikiausiai nieko nepeš. Pasak jos, Panevėžys išugdė tokius šaunius specialistus, kad reikia tik džiaugtis ir didžiuotis.
Plačiau skaitykite 2009 m. birželio 17 d. „Sekundėje“.
Justė BRIEDYTĖ
Nuotr.Paruošė visus. Vaikų ir jaunimo tautinių šokių kolektyvo „Grandinėlė“ vadovė Zita Rimkuvienė šįmet į Dainų šventę veš kaip niekada daug grupių – net aštuonias. Į kolektyvą priimti ir mažiausi, ir vyriausi.
