Išimčių nebebus
Biudžete didėjančių skylių nebesugebanti užkamšyti valdžia ėmė smūgiuoti sveikatos apsaugai. Nespėjusius atsitokėti po medicinos paslaugų įkainių sumažinimo, medikus pasiekė dar viena žinia: trumpinamos atostogos ir ilginamas darbo laikas.
Medicinos įstaigų vadovai perspėja atsiduriantys aklavietėje: mažinamos algos menkina gydytojų motyvaciją, o tai neišvengiamai jaučia pacientai. Jei lėšų karpymas sveikatos priežiūrai smogs dar kartą, padėtis taps tragiška.
Gegužės pabaigoje Vyriausybės priimti nutarimai pakoregavo medikų atostogų ir darbo laiką. Darbo laiko trukmė suvienodinta iki 38 valandų per savaitę, atostogos – iki 36 kalendorinių dienų per metus visoms be išimties sveikatos priežiūros darbuotojų grupėms. Pataisos palietė vadinamųjų rizikingų profesijų medikus, kurie medicinos paslaugas teikia psichiatrijos klinikose, sutrikusio vystymosi asmenims, patyrusiesiems sunkias galvos traumas, insultus, sergantiesiems tuberkulioze, AIDS, lytiškai plintančiomis ligomis.
Ilgiau dirbti turės ir dalį atostogų praras anesteziologai, greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, su cheminėmis medžiagomis dirbantys specialistai, deratizaciją ir dezinfekciją atliekantys higienistai, įkalinimo įstaigų medicinos personalas.
Labiausiai nukentėjo radiologai ir teismo medikai. Jiems per savaitę prisideda visa darbo diena, o atostogos sutrumpėja savaite. Vieną mėnesį per metus už dyką dirbs ir greitosios medicinos pagalbos medikai.
Skirstyti nepadoru
Sprendimus suvienodinti darbo ir atostogų trukmę Sveikatos apsaugos ministerija grindžia tuo, kad tokius pokyčius inicijavo pati medikų bendruomenė.
„Pagrindinis motyvas, lėmęs sprendimą suvienodinti sveikatos priežiūros darbuotojų darbo laiko ir atostogų trukmę – panašios visų gydytojų darbo sąlygos. Neetiška teigti, kad kai kurie gydytojai patiria mažesnę protinę ir emocinę įtampą, ar nustatyti, kurių medikų patiriama įtampa labiau verta lengvatų. Todėl nuspręsta atsisakyti objektyviai nepagrįstų išimčių“, – rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos išplatintame pranešime.
Nauja tvarka turėjo įsigalioti nuo birželio 1 dienos, tačiau gavusi signalų, kad naujus darbo grafikus derinantys gydymo įstaigų vadovai turės dirbti naktimis, Vyriausybė padarė išlygų ir pratęsė pakeitimų įsigaliojimo laiką iki liepos 1-osios. Pokyčiais nepatenkinti medikai reikalauja, kad nutarimas būtų atšauktas, ir planuoja protesto akcijas.
Sąlygos nevienodos
Lietuvos gydytojų sąjungos Panevėžio filialo tarybos narys Algirdas Žemaitaitis, dirbęs Darbo laiko, krūvių ir atostogų komisijoje, sako, kad sąjunga nesutinka su darbo ir atostogų trukmės pakeitimais. Gydytojų sąjungos atstovai nutarimo nepasirašė, todėl tą dokumentą laiko negaliojančiu.
„Ministerija motyvuoja, kad iniciatyva suvienodinti medikų darbo laiką kilo iš pačių medikų – esą jie nuolat rašė to reikalaujančius raštus. Tačiau niekas mums tų raštų neparodė, – teigė A.Žemaitaitis. – Išgirdome ir tai, kad vienodinti darbo laiką reikalauja Europos Sąjungos direktyva, tačiau, kiek pavyko išsiaiškinti, tokios direktyvos nėra.“
Pasak Gydytojų sąjungos atstovo, klausimas dėl darbo laiko buvo keliamas jau nuo 2003 metų, tik iki šiol niekas nesiryžo pakeitimų priimti. A.Žemaitaitis mano, kad teiginiai, esą visų medikų darbo sąlygos vienodos, tikrovės neatitinka.
Kaip pavyzdį gydytojas pateikia radiologus: širdies kraujagysles tiriantieji dirba didžiulės įtampos sąlygomis, tad jų darbą vargiai galima palyginti su kaulų nuotraukas darančiais ir jas aprašinėjančiais specialistais. Tokius skirtumus, A.Žemaitaičio manymu, turėtų suvokti ir ministerijos valdininkai.
„Tačiau paaiškėja, kad norint tai įrodyti, darbo sąlygų tyrimus turėtų atlikti higienos instituto ekspertai, o brangiems tyrimams nėra pinigų“, – užsidarantį ratą apibūdina A.Žemaitaitis.
Žlugdančiu Gydytojų sąjungos atstovas vadina ir medicinos įkainių balo sumažinimą nuo 1 lito iki 89 centų. Tokie pokyčiai reiškia, kad gydymo įstaigos privalės sutaupyti 11 procentų joms skiriamų lėšų.
„Įkainis ir taip buvo mažas, o išaugus energetikos kainoms jo jokiu būdu nebebuvo galima mažinti“, – apibūdino A.Žemaitaitis.
Pasak jo, Panevėžio apskrities ligoninės medikai kalbinami sutikti su algos mažinimu, eiti nemokamų atostogų. Dar viena galimybė sutaupyti – siūlyti pacientams kai kurias gydymo priemones pirkti patiems.
Plačiau skaitykite 2009 m. birželio 1 d. „Sekundėje“.
Birutė KRONIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr.
PADĖTIS LIŪDNA. Baiminamasi, kad sumažėjus algoms medikai rinksis darbą lengvesnėmis sąlygomis.
