Pavyzdžiai skaudūs
Ekonominis sunkmetis – tinkamas metas ne tik galvoti apie išgyvenimą, bet ir pasirūpinti intelektinės nuosavybės apsauga. Patentavimo paslaugomis užsiimančios viešosios įstaigos „Novulė“ direktorė Vitalija Pikšrytė sako, kad verslo idėjų turintys, tačiau jų užpatentuoti neskubantys žmonės ateityje veikiausiai pasigailės dėl tokio savo abejingumo – pasisavinti verslo idėjas suspės užsieniečiai.
„Šioje srityje vyrauja nihilizmas – žmonės visai neskiria dėmesio intelektinės nuosavybės apsaugai, – pažymi V.Pikšrytė. – Ne kartą teko susidurti su atveju, kai patentavimu žmogus susirūpina tik tuomet, kai idėja jau naudojasi kitas. Deja, dažnai tas kitas būna jau spėjęs pasirūpinti ir patentavimu.“
Skaudžiai teko nusvilti keramikos dirbinių gamintojams. Gavę pasiūlymą parduoti keraminius namelius vienai Kinijos bendrovei panevėžiečiai verslininkai, tikėdamiesi gerų sandorių, išsiuntė namelių pavyzdžius.
Kad prieš tai reikėjo pasirūpinti patentavimu, lietuviai suprato tada, kai nuvažiavę į verslo parodą Vokietijoje rado eksponuojamus savo kurtus, tačiau jau kinų verslininkų užpatentuotus namelius.
Su laukinio verslo realybe susipažino ir viena Lietuvos alkoholio gamintoja. Į rinką išleistą midų užpatentuoti paskubėjo lenkai. Daug panašių atvejų savo praktikoje mačiusi V.Pikšrytė pataria patentavimu pasirūpinti prieš išleidžiant produktą į rinką.
Nukopijuoti nepavyks
Užpatentuoti galima visus savo išradimus: verslo idėją, įmonės šūkį, technologiją, prekinį ženklą, receptą. Specialistė perspėja, kad visus išradimus būtina pagrįsti technologiškai, įrodyti, kad sumanyta technologija pasiteisina.
„Užpatentuoti nepavyks, jei, pavyzdžiui, technologija jau yra išsamiai aprašyta ir pasidomėjus paaiškėja, kad nėra sugalvota paties norinčiojo užpatentuoti, – pasakoja V.Pikšrytė. – Tokiais atvejais klientui greitai atsakoma, kad tai jau yra kito asmens nuosavybė.“
Su keblumais susidurs ir bandantieji nukopijuoti patiekalo receptą. Ekspertai greitai nustatys, jei receptas tik keliais gramais prieskonių skiriasi nuo jau užpatentuoto ir sėkmingai naudojamo. Specialistei tenka gerokai paplušėti rengiant paraiškas Patentavimo biurui.
„Stengiamės surasti kuo daugiau variantų, kad pasisavinti idėją būtų labai sunku, – paaiškina V.Pikšrytė. – Pavyzdžiui, kai patentavimui rengėme Ustukių malūno penkių grūdų košę, įrašėme visų įmanomų proporcijų variantus, kad nukopijuoti būtų sunku.“
Vienas populiariausių patentuojamų dalykų – įmonių šūkiai, prekiniai ženklai, pramoninis dizainas. Maisto gaminių receptūras dažniausiai patentuoja didelės įmonės, bijančios aršios konkurencijos.
„Tokio atvejo, kad sūrio recepto patentavimu susirūpintų ūkininkas, mano praktikoje nebuvo“, – atsainų gamintojų požiūrį iliustruoja V.Pikšrytė.
Prieinama visiems
Patento gavimo procesas ilgas, tęsiasi apie dvejus metus, tačiau apsauga prasideda nuo tos minutės, kai pateikiama paraiška. Užpatentuotos idėjos nebegali kitas žmogus naudoti komerciniais tikslais, ginčus dėl intelektinės nuosavybės vagystės sprendžia teismai.
„Žmonės be reikalo mano, kad patentavimas – labai brangus dalykas, – sako „Novulės“ direktorė. – Rimtą technologiją galima užpatentuoti už du tūkstančius litų, o jei ja pasinaudos kitas, žalos gali būti padaryta nepalyginti daugiau.“
Dar vienas gajus mitas – užpatentuoti išradimą gali tik mokslininkas. „Jokiu būdu ne – tai padaryti gali kiekvienas idėjos savininkas, – pažymi V.Pikšrytė. – Kaip pavyzdį visada paminiu kaime šalia Krekenavos gyvenusį senuką, kuris užpatentavo patobulintą dviračio konstrukciją, vėliau idėją pardavė.“
Parduoti užpatentuotos nuosavybės teisių niekas nedraudžia. Tai galima padaryti įvairiomis sąlygomis: su teise perleisti kitam, be teisės perleisti, teisę naudoti galima pasilikti pačiam arba parduoti ir apie išradimą pamiršti.
Kaip įdomesnį atvejį V.Pikšrytė pamini vieno vyriškio sumanymą užpatentuoti metodiką, apsaugančią nuo veido raukšlių.
„Paraišką sėkmingai parengėme, analogų neradome, tačiau išradėjas dingo ir patentavimo idėjos atsisakė“, – prisimena patentavimo specialistė.
V.Pikšrytė pabrėžia, kad ekonominė krizė – pats tinkamiausias metas realizuoti idėjas. Žinoma, pirmiausia pagalvojus apie jų apsaugą.
„Per Rusijos krizę jutome didžiulį žmonių susidomėjimą patentavimu, o šis sunkmetis saugoti intelektinės nuosavybės kol kas neskatina, – stebisi V.Pikšrytė. – Lietuvoje daug kūrybingų, mąstančių žmonių, o krizė – pats tinkamiausias metas peržiūrėti savo resursus, kurti kažką savo.“
Pasak specialistės, statistika, kad apie 80 procentų idėjų Lietuvoje užpatentuoja užsieniečiai, verčia smarkiai nerimauti. „Kas gali paneigti, kad jie nepasisavina mūsų gyventojų minčių? – svarsto V.Pikšrytė. – Baisu pagalvoti, kad dėl mūsų žmonių aplaidumo ir informacijos stokos viską užpatentuos užsieniečiai, o mes liksime be nieko.“
Birutė KRONIENĖ
A.Repšio nuotr.
SUNERIMUSI. Patentavimo paslaugas teikiančios įstaigos direktorė V.Pikšrytė baiminasi, kad įdomias lietuvių idėjas gali užpatentuoti užsieniečiai.
