Išlaidas dengs patys
Seimo priimtas sprendimas apmokestinti miško išteklius į dar sunkesnę situaciją įstums ne pačius geriausius laikus gyvenančią Panevėžio miškų urėdiją. Urėdas Daugirdas Lukoševičius nuogąstauja: jei medienos kainos nenustos kristi, ant urėdijos durų teks kabinti spyną.
Miškų urėdijų pajamos už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką nuo šių metų liepos 1-osios bus papildomai apmokestinamos 5 procentų mokesčiu.
Balandžio pabaigoje Seimas pritarė Biudžeto ir finansų komiteto vadovo Kęstučio Glavecko įregistruotai Miškų įstatymo pataisai. Pagal ją, pasak pataisos rengėjo, miškų ūkis pats padengtų išlaidas.
Tikimasi, kad dėl įvesto mokesčio biudžetas papildomai gaus 15 milijonų litų pajamų. Pernai biudžetas iš valstybinių miškų ūkių gavo 21,4 milijono litų pajamų.
Seimas neleido iš biudžeto kompensuoti išlaidų, kurios būtų patirtos gesinant valstybinius miškus, todėl ir valstybinių, ir privačių miškų gaisrus urėdijos malšins savo lėšomis, kaip ir daro dabar.
Įstatymas numato, kad miškų urėdijos bei valstybiniai parkai ir savivaldybės skiria lėšų bendrai valstybinei priešgaisrinio stebėjimo ir gaisrų gesinimo sistemai visose miško valdose. Miško valdytojai ir savininkai savo lėšomis įgyvendina profilaktines priešgaisrines priemones, pavyzdžiui, įrengia priešgaisrines juostas ir laužavietes, valo mišką.
Susispaudė
Panevėžio miškų urėdijos urėdas D.Lukoševičius mano, kad valstybė turi teisę priimti tokį sprendimą, kokį laiko geriausiu, o valstybės įmonė privalo įstatymus vykdyti.
„Tačiau yra ir kita pusė – naujai įvestas mokestis neišvengiamai turės įtakos urėdijos padėčiai, – neslėpė D.Lukoševičius. – Iki šiol už parduotą medieną ir mišką į valstybės biudžetą mokėjome 5 procentų mokestį, nuo liepos 1-osios jis padidės dar penkiais procentais.“
Pasak urėdo, urėdija išnaudojo labai daug vidinių rezervų taupyti.
„Mano alga sumažėjo 49 procentais, o bendras darbo užmokesčio fondas – daugiau nei 40 procentų, – situaciją apibūdino D.Lukoševičius. – Neišvengėme ir etatų mažinimo. Metų pradžioje atleidome 20 žmonių. Bijau, kad naujai įvedami mokesčiai gali priversti vėl apie tai pagalvoti.“
Pirkėjų sumažėjo
Situaciją miškų ūkyje sunkina ir krintančios medienos kainos. Palyginti su praėjusiais metais, jos smuko 40 procentų, kur kas mažiau ir pirkėjų. Urėdas tikisi, kad medienos kainos stabilizuojasi.
„Priešingu atveju mums neliks nieko kita, kaip tik ant urėdijos durų kabinti spyną“, – neslėpė urėdas.
Penki papildomi pajamų mokesčio procentai nebus taikomi urėdijos medelyno parduotai produkcijai, tačiau ir ši sritis išgyvena sunkius laikus.
Dauguma miško sodmenų eksportuojama, bet pardavimo apimtys gerokai sumažėjusios. Sunkmetis sumažino ir dekoratyvinių augalų pirkimą.
„Nei miško sodmenys, nei dekoratyviniai augalai nėra urėdijos ūkio esminė dalis“, – pažymėjo urėdas. Jo manymu, Seimas būtų pasielgęs teisingai, jei priešgaisrinei apsaugai būtų skyręs lėšų.
„Kalbame ne apie 10 ar 20 tūkstančių litų, o jei padėtis susidaro tokia, kaip gegužės pradžioje, kai miškus reikia gelbėti nuo gaisro ir visi einame iš proto – to pinigais išvis negalima įvertinti“, – apibūdino D.Lukoševičius.
Birutė KRONIENĖ
Nuotr.Smuko. Situaciją miškų ūkyje sunkina ir krintančios medienos kainos.
