Karpys bedarbių išmokas

Skatins dirbti

Darbo neturintiems žmonėms Seimas rengia dar vieną smūgį. Specialybę įgyti siekiantiems bedarbiams ir pasinaudojusiesiems išeitinėmis kompensacijomis netrukus gali tekti pasirinkti – gauti pašalpą ar tobulinimosi kursų stipendiją.

Jei Seimas pritars, darbo netekusieji turės susitaikyti ir su tuo, kad bedarbio pašalpa nebus mokama tiek mėnesių, už kiek atleistasis iš darbdavio gavo kompensaciją.

Seimas pradėjo svarstyti keturių Nedarbo socialinio draudimo 5statymo pataisų paketą. Vyriausybė prašo šias pataisas priimti skubos tvarka.

„Projekto rengimą paskatino susidariusi finansinė situacija ir, mano supratimu, visai neteisingas principas, kad žmogui reikia iš karto viską sumokėti, o paskui leisti kad ir šunims šėko pjauti“, – savo nuomonę išsakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys.

Pasak ministro, mokant arba bedarbio pašalpą, arba stipendiją, parama gaunama ilgiau, nes baigusiajam kursus ir toliau keletą mėnesių mokama pašalpa. Šiuo metu tokia pašalpa duodama pusę metų, o per tą laiką nesusiradęs darbo žmogus lieka be pajamų.

Ministro teigimu, pagal naująją tvarką įvairias socialines išmokas bedarbiai galės gauti apie dvejus metus. R.J.Dagys įsitikinęs, kad naujoji tvarka paskatintų žmones ieškotis darbo. „Jeigu minimali alga yra 800 litų, o bedarbio pašalpa kartu su stipendija – 2000 litų, tai kur jūs matote skatinimą dirbti?“ – retoriškai klausė R.J.Dagys.

Ministras pritaria ir nuostatai, kad išeitinę kompensaciją pasiėmęs žmogus pašalpos negautų tiek mėnesių, už kiek laiko gavo pašalpą. Pavyzdžiui, išeitinę kompensaciją už du mėnesius gavęs žmogus bedarbio pašalpą pradėtų gauti po dviejų mėnesių.

„Taip mes norime ištęsti paramos laikotarpį, nes turime suprasti, kad krizė nebus trumpalaikė, o papildomų lėšų tikrai nesurasime“, – aiškino socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Pataisose numatyta, kad į mokymo stipendiją pretenduos ne tik darbo netekę gyventojai, bet ir tie žmonės, kuriems darbdaviai dar tik įteikė įspėjimo apie atleidimą iš darbo lapelius.

Gelbės „juoduosius“
regionus

Pradėtose svarstyti įstatymų pataisose numatyta dviem mėnesiais ilginti pašalpos mokėjimą labiausiai nedarbo paliestų regionų bedarbiams.

Ilgesnį laiką gauti pašalpas galėtų tikėtis gyventojai tų rajonų, kurių nedarbo vidurkis šalies vidurkį viršija 1,5 karto. Pašalpų gavimą siūloma pratęsti dviem mėnesiais.

Keičiama ir ta įstatymo dalis, kurioje nurodoma, kad bedarbio pašalpos žmogus netenka atsisakęs „siūlomo tinkamo darbo, kaip yra nustatyta Nedarbo draudimo išmokų nuostatuose“. Siūloma leisti viešuosius darbus vykdyti įmonėse, išplečiamas ratas asmenų, kurių darbo vietų kūrimas yra subsidijuojamas.

Viešuosius darbus galėtų organizuoti verslo
bendrovės, įstaigos ir organizacijos, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos.
Siūloma kompensuoti ir atvykimo į darbą iš tolimesnių vietovių išlaidas.
Kompensuoti siūloma tada, kai buvęs bedarbis tolimojo ar vietinio
(priemiestinio) susisiekimo autobusais, traukiniu ar nuosavu transportu turi
pasiekti darbo vietą, esančią toliau nuo namų.

Kompensaciją numatoma mokėti 3 mėnesius, kai išlaidos kelionei viršija 20 procentų įsidarbinusiojo darbo užmokesčio ir jis yra mažesnis už 2 minimalius mėnesinius atlyginimus, tai yra 1600 litų. Kelionės kompensavimo dydis sieks iki 400 litų per mėnesį. Numatoma ir galimybė buvusiems bedarbiams kompensuoti ir dalį apgyvendinimo išlaidų, kai žmogus į darbo vietą vyksta ne dažniau kaip kartą per savaitę.

Birutė
KRONIENĖ

Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto