Kukliausi rinkimai
Sekmadienį Lietuvą sujudino prezidento rinkimai. Politologų prognozės, kad vangiai vykusi rinkimų kampanija baigsis neaktyviais rinkimais, nes rinkėjai savaitgalį labiau domėsis žemės ūkio darbais, neišsipildė. Rinkėjai savo valią reiškė aktyviau, nei per 2008-ųjų rudenį vykusius Seimo rinkimus. 15 valandą Panevėžio rinkėjai buvo aktyviausi Lietuvoje – prie balsadėžių buvo atėję 31,31 procento balsavimo teisę turinčių žmonių.
Šiemetiniai Lietuvos prezidento rinkimai – penktieji po Nepriklausomybės atkūrimo. 7 valandą ryto Lietuvoje duris atvėrė 2 tūkstančiai 35 rinkimų apylinkės. Teisę balsuoti šiuose rinkimuose turėjo 2686346 rinkėjai, šalies vadovą galėję pasirinkti iš septynių kandidatų. Aukščiausią valstybės postą pretendavo užimti Socialdemokratų partijos iškeltas pirmininkas Algirdas Butkevičius, Darbo partijos kandidatė Loreta Graužinienė, savarankiškai rinkimuose dalyvaujantys eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas, partijos Tvarka ir teisingumas kandidatas Valentinas Mazuronis, ekspremjerė Kazimira Prunskienė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis. Dalyvavimo prezidento rinkimuose patirties turi vienintelė K.Prunskienė, tapti prezidente pretendavusi 2004 metais.
Per visą Nepriklausomybės laikotarpį dėl prezidento posto iš viso varžėsi 38 kandidatai. Po du ir daugiau kartų balotiravosi Artūras Paulauskas, Kazys Bobelis ir Vytenis Andriukaitis.
Rekordinis kandidatų skaičius fiksuotas 2002 metų rikimuose – užimti svarbiausią šalies postą tąkart norėjo net 17 kandidatų. Rinkėjai aktyviausi buvo per 1993 metų rinkimus. Rinkimuose dalyvavo 78,6 proc. rinkėjų, o Algirdas Brazauskas prezidentu buvo išrinktas jau pirmajame ture. 2004 metų prezidento rinkimai buvo vieninteliai, kai savo valios pareikšti atėjo mažiau nei pusė rinkėjų – 48,4 proc.
Šie prezidento rinkimai į šalies istoriją įeis ir kaip vieni iš kukliausių finansiškai. Likus dešimčiai dienų iki rinkimų, kandidatai buvo surinkę 962 101 litą aukų, išleidę – 490 tūkst. 611 litų. Tokiu pat metu per ankstesnius rinkimus bendros išlaidos svyravo tarp 6–9 mln. litų.
Aktyviausi – senjorai
Didžiausio rinkėjų aktyvumo Panevėžyje dirbusios rinkimų apylinkės sulaukė iki pietų. Komisijų nariai dirbo išsijuosę ir džiaugėsi ne tiek rinkėjų aktyvumu, kiek sklandžiai vykstančiu procesu. „Žmonės eina nenutrūkstamai, atsipūsti nėra kada, tačiau bendras vaizdas toks, kad rinkimai labiausiai domina vyresnio amžiaus žmones, – pripažino Laisvės rinkimų apylinkės pirmininkė Vitalija Pikšrytė.–Galbūt ir negalima tvirtinti, kad jaunimas neaktyvus, nes mūsų apylinkėje daugiausia vyresnio amžiaus žmonių.“ V.Pikšrytė stebėjosi, kiek daug mieste gyvenamosios vietos nedeklaravusių žmonių – net 1730.
Visi jie prirašyti prie miesto Savivaldybės ir savo balsą už šalies vadovą galėjo atiduoti Laisvės rinkimų apylinkėje. Laisvės rinkimų apylinkėje paklausus buvo balsavimas paštu. Tokiu būdu savo balsą atidavė 70 rinkėjų. Teise iš anksto balsuoti namuose garbaus amžiaus panevėžiečiai naudojosi ne itin noriai ir nepraleido progos artimųjų lydimi ateiti į rinkimų apylinkes.
„Labai negerai daro tie žmonės, kurie neina balsuoti, o paskui keikia valdžią, – savo nuomonę „Sekundei“ išsakė panevėžietis Juozas Ruzgas, balsuoti atėjęs su žmona Elena ir kaimynu Juozu Jakimavičiumi. – Jei prezidentu išrinks mūsų pasirinktą kandidatą, didelių vilčių nebeturime. Svarbiausia, kad mums pensijų nesumažintų. Tikimės, kad naujasis prezidentas mus apgins.“
„Ačiū Dievui, kad baigiasi kadencija prezidento, kuris Lietuvos žmonėms drįsta prisipažinti net nežinantis, kiek algos gauna, – išėjusi iš rinkimų apylinkės piktinosi viena panevėžietė. – Tikiuosi, kad žmonės pasirinks taip pat, kaip ir aš. Senos panos yra kieti riešutėliai ir mafija milijonų joms papirkti nepakiš.“
Anšlagas
Prizą už aktyviausią miesto rinkimų apylinkę veikiausiai būtų gavusi Rožių rinkimų apylinkė. Iki 11 valandos ryto savo balsus jau buvo atidavę 800 rinkėjų, o prie įėjimo į salę rikiavosi ilgoka eilė. Komisijos pirmininkė Genovaitė Balsevičienė tikėjosi, kad didesnių rūpesčių nebus iki pat 20 valandos vakaro, kai balsavimas baigsis. „Aktyviausiai balsuoti renkasi senjorai, – apžvelgusi rinkėjų pilną salę konstatavo komisijos pirmininkė. – Daug žmonių ateina be rinkėjų pažymėjimų. Dabar, kai pažymėjimus nešioja nebe rinkimų komisijos nariai, jų negauna triskart daugiau žmonių, nei per ankstesnius rinkimus“.
Balsuoti – kaip į
atlaidus
Kad gegužės 17-oji–ne eilinis sekmadienis, buvo matyti ir Naujamiestyje. Miestelio žmonės balsuoti traukė pėsti, tolimesnių kaimų gyventojus organizuotai atvežė autobusai. „Mūsų žmonės visada taip – balsuoti ateina pasipuošę, vyrai kaklaraiščius pasirišę. Rinkimai pas mus šventė ir proga pasižmonėti. Tokių, kad metę darbus nesiprausę ateitų, nėra“, – pasidžiaugė rinkimų komisijos narė mokytoja Algima Markavičienė. Daug metų rinkimų komisijoje dirbanti moteris tikina, kad į savo pilietinę pareigą naujamiestiečiai per visus rinkimus žvelgia rimtai, todėl tramdyti triukšmaujančių, neblaivių ir ne laiku agitacijas skleidžiančių nėra tekę. „Savo balsus jau atidavė pusantro šimto žmonių, o dar tik pusė vienuoliktos, – skaičiavo komisijos narės. – Iš viso apylinkėje yra 1364 balsavimo teisę turintys žmonės. Tikimės, kad pusė jų tikrai ateis.“
Plačiau skaitykite 2009 m. gegužės 18 d. „Sekundėje“.
Birutė KRONIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr.
Dilema. Ne visiems atėjusiesiems balsuoti buvo lengva apsispręsti, kuris kandidatas verčiausias aukščiausio šalies posto.
