Sovietmečiu buvo geriau
Gaudžiant gedulingam maršui uždegę žvakutes ir juodais apdarais pasidabinę dailininkai, fotomenininkai, tautodailininkai, muzikai, rašytojai ir kiti kūrėjai prie Seimo rūmų apraudos žudomą meną. Protesto akcija „Sudie, kultūra?“ menininkai viliasi atkreipti visuomenės dėmesį į sunkią finansinę savo padėtį bei žlugdantį valdžios požiūrį į kultūrą, kaip prabangos dalyką. Valstybės vadovai ieškodami būdų, kaip subalansuoti deficitinį šalies biudžetą, ir kultūros finansavimą numato mažinti 27 mln. litų.
Prie kolegų iš visos Lietuvos ketinanti prisijungti saujelė panevėžiečių menininkų prasitaria, kad net tarybiniais laikais išgyventi iš kūrybos buvo lengviau nei dabar.
„Sovietmečiu bent 2–5 procentai statybų sąmatos būdavo skiriama meno akcentams – mokyklose, įstaigose tapomos freskos, lipdomos skulptūros. Nors ir ideologinės, bet vis tiek profesionalaus meno kūriniai. Kas dabar trukdo geležinius vilkus tapyti? Į renovacijas kišami milijonai, bet meno akcentams – nulis“, – pastebi Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas, grafikas Tomas Rudokas.
Reikia tik dūdų
T.Rudokas abejoja, kad į akciją suvažiuotų gausus būrys valdžios vykdoma politika nepatenkintų dailininkų. Pirmininko nuomone, kūrėjai protestuoti tiesiog neturi galimybių.
„Arba pensininkai, arba dirbantys žmonės. O šiais laikais išleisti iš darbų nelabai kas norės. Lietuvos rinkoje menininkas – nulis. Dailės akademiją baigia 30 žmonių, du sėdi namuose, likusieji dirba batonų krautuvėse“, – mano T.Rudokas.
Iš 40-ies Panevėžio skyriui priklausančių dailininkų iš kūrybos gyvena vos dešimt, kiti, kad išlaikytų šeimas, priversti dirbti mokyklose, reklamos agentūrose, o meną palikti laisvalaikiui.
T.Rudokas neslepia Panevėžyje pastebintis savotišką kūrėjų diskriminaciją.
„Kažkodėl muzikantai, dūdininkai, choristai yra etatiniai darbuotojai ir iš miesto biudžeto stabiliai gauna atlyginimus. O etatinių dailininkų Savivaldybė niekad neturėjo. Tęsiamos sovietinės tradicijos – tuomet dūdų reikėjo, ir dabar tebereikia“, – lygina skyriaus pirmininkas.
Protestuoti nesiruošia
Kaip išsiversti, kai kišenėse švilpia vėjai, suka galvas ir liaudies meno kūrėjai. Tautodailininkų sąjungos Panevėžio skyrius šiemet iš valstybės biudžeto dar nesulaukė nė cento.
„Verčiamės per galvą ir išsiverčiame. O kas belieka? Ne vieną sunkmetį išgyvenom, ir tą išgyvensim“, – mano Tautodailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus vadovas Vidas Mažukna.
Skyrius vienija apie 130 panevėžiečių tautodailininkų, kasmet jų gretas papildo apie 20 naujų narių.
Tačiau į sostinę reikalauti daugiau valdžios dėmesio vyks vos keli.
Nė vieno norinčio dalyvauti protesto akcijoje fotomenininko vakar iki pat darbo dienos pabaigos nesulaukė Panevėžio fotografijos galerijos direktorė Marija Šileikaitė-Čičirkienė.
„Visiems išsiunčiau pranešimus, bet niekas neatsiliepė. Gal panevėžiečiams neaktualu – visi turi savo darbus, o menas lieka tik laisvalaikiui. Didesnis užsakymas gal kartą per metus pasitaiko, o valgyt vis tiek norim“, – fotomenininkų pasyvumą pateisino M.Šileikaitė-Čičirkienė.
Kultūros neišgelbės
Kad protesto akcija išgelbės kultūrą, netiki skulptorius Algimantas Vytėnas.
„Menas – tai tokia sritis, kur gauna užsakymus ir dirba tik tie kūrėjai, kuriuos pasirenka užsakovas. O kai valstybėje tokia situacija ir užsakymų nėra, koks skirtumas, kiek procentų apmokestintos autorinės sutartys?“ – mano A.Vytėnas.
Skulptorius teigia sulaukiantis vieno kito užsakymo, tačiau, anot jo, Panevėžyje žmones kur kas labiau domina tautodailės darbai nei profesionalus menas.
Plačiau skaitykite 2009 m. gegužės 5 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr.
NOSTALGIJA. Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas Tomas Rudokas prisimena, kad net sovietmečiu išgyventi iš kūrybos buvo lengviau nei dabar.
