Po naujųjų gerokai pabrangę vaistai kelia siaubą dažniau vaistinėse apsilankantiems žmonėms. Tikėdamasi bent kiek pažaboti augančias kainas, Sveikatos apsaugos ministerija imasi vaistų antkainių reguliavimo politikos. Tačiau farmacijos verslo atstovai baiminasi, kad tokia veikla situaciją tik pablogins – vaistai dar labiau pabrangs, o mažosios vaistinės nebeišsilaikys rinkoje.
Pažabos kainas
Pastarąją savaitę vyksta karštos diskusijos dėl vaistų antkainių reguliavimo: apie tai kalbasi visos Seimo frakcijos, su vaistinių atstovais susitinka Sveikatos reikalų komiteto nariai. Sveikatos apsaugos ministerija parengė Vaistų prieinamumo gerinimo ir kainų mažinimo priemonių planą. Jis, kaip tikimasi, padės išspręsti aktualią problemą – atpiginti medikamentus.
Vaistų kainos, pasak sveikatos apsaugos ministro Algio Čapliko, žmonėms yra vienas iš jautriausių klausimų. „Svarbiausia, kad kainos neaugtų be pagrindo, kad vaistai būtų prieinami visiems, – pažymi A.Čaplikas. – Tikimės, kad šis planas padės pažaboti vaistų kainas.“
Savo priemonių plane ministerija siūlo vaistų antkainius mažinti 10–15 procentų. Siūlymą ji grindžia tuo, kad vaistinėse vaistai pabrango daugiau nei valstybės nustatytasis naujasis 19 procentų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas.
Vaistai brangs
Tokiai ministerijos nuostatai prieštarauja Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos (NVPA) nariai.
„Ministerija siekia reguliuoti tik vaistų didmenininkų ir vaistinių kainodarą, nors pastarieji nėra pagrindiniai veikėjai vaisto kainos grandinėje, – teigia NVPA direktorė Jūratė Kulberkienė. – Vaisto kaina prasideda ir labiausiai priklauso nuo gamintojo, o jo kainodaros nesiekiama reguliuoti.
Norint sumažinti vaistų kainas pirmiausia būtina mažinti gamintojų antkainį.“ J.Kulberkienės įsitikinimu, vaistų antkainių reguliavimas diskriminuotų rinkos dalyvius ir mažintų konkurenciją.
„Jei Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymai būtų įgyvendinti, vaistai artimiausiu metu ne atpigtų, o dar labiau pabrangtų, – nuogąstauja J.Kulberkienė. – Vidutinis kompensuojamųjų vaistų antkainis šiuo metu yra 7–8 proc., nekompensuojamųjų – apie 27 proc., todėl parduodamos šiuos vaistus vaistinės išsilygina skirtumą. Bendras vaistų antkainis išeina apie 18–20 procentų. Taigi jei bus nukertami didieji antkainiai, visi vaistai bus pabranginami iki tos ribos, norint išgyventi.“ J.Kulberkienė baiminasi, kad net ir kainų pakėlimas mažesnių vaistinių neišgelbėtų nuo bankroto, o susidarius tokiai situacijai pablogėtų medikamentų prieinamumas.
NVPA vadovė teigia: atpiginti vaistus galima veikiant gamintojo kainą. Siūloma prisiminti priemones, kurios mažina vartojimą: reguliuoti medicinos atstovų, vadybininkų vizitus pas gydytojus, konferencijų rengimą. „Kaip viena iš priemonių gali būti ir pelno maržos nustatymas“, – mano J.Kulberkienė.
Praras galimybę rinktis
Prieš vaistų antkainių reguliavimą pasisako ir nepriklausomų farmacijos įmonių asociacijos narės – Eurovaistinė, „Camelia“, „Apotheca“ ir „Litfarma“ vaistinės.
Kaip „Sekundei“ sakė asociacijos direktorė Elena Kvedarienė, siekdama gyventojus apsaugoti nuo vaistų kainų kilimo, ministerija pasieks priešingą efektą – ant pirkėjų pečių perkels dar didesnę išlaidų dalį.
„Toks reguliavimas, kai visose vaistinėse nustatomos vienodos kainos, panaikina konkurenciją ir kenkia vartotojui – sukuria vaistų deficitą, jeigu nustatyta mažesnė nei rinkos kaina, – teigė E.Kvedarienė. – Įvedus vienodas kainas, gyventojų išlaidos tik padidės, nes jie nebeturės galimybės pasinaudoti palankesnėmis sąlygomis vaistams įsigyti.“
Pasak E.Kvedarienės, tiesioginio vaistų reguliavimo atsisakė ir Europos Sąjungos valstybės. Iki 2002 metų beveik visose ES šalyse visų vaistų kainos buvo fiksuotos, dabar šią praktiką taiko tik dvi ES valstybės. „Esu įsitikinusi, kad kainų reguliavimas sudaro rimtas prielaidas korupcijai ir neskaidrumui“, – tikino E.Kvedarienė.
Reguliavimas reikalingas
Panevėžyje veikiančios UAB Stoties vaistinės direktorius Zenonas Paulavičius mano, kad vaistų antkainių reguliavimas reikalingas, nes toks sprendimas suvienodintų sąlygas vaistinių tinklams ir mažosioms vaistinėms. Tačiau Z.Paulavičius neslepia manantis, kad tokios permainos situaciją vargiai pakeistų norima linkme, nes peržiūrėti reikia ne tik vaistų antkainių reguliavimą, bet ir daugybę kitų aspektų.
Plačiau skaitykite 2009 m. balandžio 25 d. “Sekundėje”.
Birutė KRONIENĖ
A.Repšio nuotr.
Specialistai tikina, kad vaistų reklama skatina per didelį jų vartojimą.
