Sudėtinga ekonominė situacija verslininkus skatina ieškoti išsilaikyti rinkoje padedančių sprendimų.
Progos neturėtų praleisti
Viena iš galimybių ne tik išlikti, bet ir plėtoti verslą sunkmečiu gali būti jungimasis į klasterius – susijusių ir viena kitą palaikančių įmonių visumą, siekiančią bendro rezultato. Lietuvos inovacijų centro (LIC) atstovas Šiaurės Lietuvoje Rimantas Serva sako, kad ekonomikos krizė – palankiausias laikas burtis į klasterius, todėl apie sėkmingą verslo plėtrą galvojantys verslininkai neturėtų šios progos praleisti.
Klasteris yra natūralus rinkos darinys, todėl, pasak R.Servos, šis procesas neišvengiamai bus plėtojamas ir Lietuvoje. Dabar pripažįstama, kad klasteriai turi svarbų poveikį ūkio konkurencingumui, nes susidaro palankios sąlygos didinti verslo produktyvumą, atveriamos galimybės inovacijoms, kokybei gerinti. Pastaraisiais metais klasteriai įvardijami kaip svarbus veiksnys šalies konkurencingumui stiprinti.
„Nenoriu pasakyti, kad tai vaistas nuo visų ligų, tačiau tikrai vienas iš jų per krizę, – palygino Inovacijų centro atstovas. – Visose šalyse klasteriai pasiteisina, manau, kad Lietuva nebus išimtis.“
Buriasi sėkmingos įmonės
Kaip vieną iš galimų pavyzdžių R.Serva pamini siuvyklas. Nedidelės siuvyklėlės šiuo laiku balansuoja ant išnykimo ribos, tačiau jei būtų sujungtos į klasterius, situacija veikiausiai būtų geresnė. Kelios klasterio įmonės pasidalytų klientų paieškos, siuvimo, pardavimo darbus.
Klasteriui suburti reikalingas trijų keturių verslininkų branduolys, jie turi būti pasirengę įveikti žmogiškojo faktoriaus sunkumus. Kadangi klasterius sudaro ne naujai besikuriantys, bet jau susilaukę konkurencinės sėkmės verslo dariniai, susikalbėti tarpusavyje ir pasitikėti vienas kitu verslininkams išties nelengva. Rimtas jungimosi į klasterius trukdis yra per menka verslo atstovų atsakomybė už savo darbo kokybę.
Dar vienas labai svarbus sėkmingo klasterizacijos proceso aspektas – geografinis. Klasterio įmonės turi būti išdėstytos kompaktiškoje geografinėje erdvėje, nors pasaulio šalių patirtis rodo, kad gali egzistuoti ir tarptautiniai klasteriai.
Procesas ilgas
„Geroji žinia verslininkams yra ta, kad klasteriams kurti numatyta Europos Sąjungos parama, – sako R.Serva. – Blogoji naujiena – laukiamas rezultatas pasiekiamas ne greičiau kaip po penkerių ar dešimties metų.“
Nemokamas konsultacijas pažengusiems verslininkams inovacijų, tarp jų – ir klasterizacijos klausimais – LIC atstovas R.Serva teikia Mokslo ir technologijų parke. Pasak jo, inovacijomis mūsų krašto verslininkai domisi mažokai.
„Suprantama, kad šių dienų situacija verslininkus stumia į kampą ir verčia galvoti apie išgyvenimą, tačiau svari nesidomėjimo naujovėmis priežastis yra ir kai kurių įmonių vadovų įsitikinimas, kad visapusiškų žinių turi pakankamai“, – svarstė R.Serva.
Vienas ryškiausių Europos klasterių yra Šiaurės Italijos kėdžių gamintojų klasteris: 100 kvadratinių kilometrų plote yra apie 12 tūkstančių įmonių, kurios gamina per 70 procentų visų Italijos kėdžių. Per 500 metų gyvuojantis „Ketler“ peilių ir stalo įrankių gamybos klasteris yra vienas seniausių pasaulyje ir laikomas Italijos kultūros dalimi. „Ketler“ klasteris buvo sudarytas giminystės pagrindu.
Birutė KRONIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr.
LIC atstovas R.Serva sako, kad ekonominė krizė – tinkamas laikas
įmonėms jungtis į klasterius.
