Apie vokeliuose mokamus atlyginimus prabilusios buvusios mėsos sūdytojos Dalios Budrevičienės ir bendrovės Krekenavos agrofirma byla bus dar kartą nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme.
Atnaujins
Teisėjų kolegija vakar nusprendė atnaujinti bylos nagrinėjimą, nes po prieš dvi savaites vykusio posėdžio D.Budrevičienė ir jos advokatas pareiškė nežinoję apie bylos nagrinėjimą, todėl esą dėl to negalėję išsakyti savo pozicijos.
„Kad nekiltų abejonių dėl sprendimo pagrįstumo, teismas nusprendžia atnaujinti nagrinėjimą“, – teismo nutartį paskelbė teisėjas Vygintas Višinskis.
Prieš dvi savaites bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nei D.Budrevičienė, nei jos advokatas Andrius Marapolskas nedalyvavo. Po posėdžio Krekenavos gyventoja teigė, kad apie bylos nagrinėjimą sužinojo tik iš žiniasklaidos – esą nei jai, nei jos advokatui nebuvo pranešta.
Tačiau tokią informaciją paneigė Apeliacinis teismas: šaukimas buvo įteiktas advokatų kontoros buhalterei, tai patvirtinančius dokumentus pateikė pašto darbuotojai.
Pasak teismo, kadangi D.Budrevičienė buvo pareiškusi, kad byloje jos interesams atstovaus advokatas, pagal galiojančius įstatymus buvusiai mėsos sūdytojai pranešimas apie paskirtą bylos nagrinėjimo laiką neturėjo būti siunčiamas.
„Žodinio proceso atveju dalyvaujantys byloje asmenys kviečiami į teismo posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą“, – pabrėžė Apeliacinis teismas. Vis dėlto teisėjai nusprendė neskelbti sprendimo, o bylos nagrinėjimą atnaujinti iš esmės – esą taip bus išvengta papildomų interpretacijų apie galimą teismo šališkumą. Kitas teismo posėdis numatytas gegužės 25-ąją.
Sprendimą apskundė
Panevėžio apygardos teismas D.Budrevičienės ieškinį buvo patenkinęs iš dalies ir priteisęs 85 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimą. Nors po sprendimo paskelbimo buvusi mėsos sūdytoja džiaugėsi pergale, tačiau pasitarusi su advokatu nusprendė apskųsti sprendimą ir bandyti papildomai prisiteisti 415 tūkst. litų. Teismo sprendimą skundė ir su pareikštu ieškiniu nesutinkanti Krekenavos agrofirma.
Ieškinyje teismui D.Budrevičienė nurodė, jog po nesutarimų su darbdaviais ir paviešintos istorijos apie vokeliuose mokamus atlyginimus ji buvo atleista iš pareigų dėl esą šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.
Moteris tvirtino, kad dėl to patyrė emocinę depresiją, pasunkėjo jos įsidarbinimo galimybės, be to, neteko pragyvenimo šaltinio, buvo pažeminta kitų darbuotojų akyse.
Pasak ieškovės, dėl pablogėjusios sveikatos ji neišlaikė įtampos ir sunkiai susirgusi prarado dalį darbingumo. Teismo medicinos ekspertai buvo nustatę, kad darbdavių veiksmai turėjo įtakos D.Budrevičienės sveikatai.
Anksčiau Krekenavos gyventojos advokatai tvirtino, kad po visų teismų procesų Lietuvoje neatmeta galimybės kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre.
„Tai yra klasikinė žmogaus teisių byla, nes D.Budrevičienė pasinaudojo teise į savo žodžio laisvę ir viešai iškėlė problemą. Turime tikrai labai akivaizdų atvejį, kai buvo nepagrįstai apribojamos žmogaus teisės“, – anksčiau yra sakęs Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius (ŽTSI) Henrikas Mickevičius.
„SEKUNDĖS“ IR „DELFI“
INF.
