Gyventojus kiekvieną litą kruopščiai suskaičiuoti privertęs sunkmetis šalies politikams dar nėra toks baisus – paprašyti įvardinti kanceliarinėms reikmėms išleistas konkrečias sumas tiek Seimo nariai, tiek Panevėžio miesto bei rajono savivaldybių tarybų nariai skaičių tiesiog nebepamena. Arba pasipiktina, jog ilga spaudos nosis vėl kišama ne ten, kur reikia. Vis dėlto akivaizdu, jog apetitas auga bevalgant: beveik 4000 litų mėnesiui iš mokesčių mokėtojų parlamentinei veiklai gaunantys seimūnai ne itin džiaugtųsi skiriamos sumos apkarpymu, o apie 300 litų panašioms reikmėms pasiimantys rajono Tarybos nariai pasiryžę ir dar pusės pinigų atsisakyti.
Dar netikrina
Seimo Finansų departamento Piniginių lėšų apskaitos ir atsiskaitymo poskyrio vyriausioji specialistė Irena Astrauskaitė informavo, jog už parlamentinei veiklai išleistus pinigus pagal pernai metų gruodį patvirtintą tvarką Seimo nariai atsiskaityti privalo kas metų ketvirtį. Jeigu pageidauja, sąskaitas už telefono, interneto, pašto, transporto paslaugas, įsigytas knygas, laikraščius, kompiuterinę techniką, pirktą kurą ar remontuotą mašiną gali atnešti kas mėnesį iki kito 10 d. Tokių Seime – maždaug du trečdaliai. Likusieji kol kas nelabai susigaudo, kur ir už ką iš parlamentinei veiklai skirtų 3944 litų sumokėjo.
„Kadangi atsiskaityti dar nėra privaloma, nes ketvirtis nesibaigė, tai ir netikrinu, kas ką atnešė. Atėjus laikui viskas bus peržiūrėta itin kruopščiai, turės būti visi pirkinių buhalterinei apskaitai reikalingi dokumentai“, – informavo I.Astrauskienė.
Tik vienas iš „Sekundės“ kalbintų politikų tiksliai žinojo bei nepabijojo viešai paskelbti, kiek ir kam išleido sausio bei vasario mėnesiais – Seimo narys Jurgis Razma. Konservatorius sausį išleido 2600 litų: iš jų 230 kainavo spauda, 780 – užsakomieji straipsniai Plungės miesto spaudoje ir 1600 litų automobilio remontas bei degalai. Vasarį politikas iš parlamentinei veiklai skirtų pinigų išleido 2700 litų: 250 kainavo telefono ir interneto paslaugos, straipsniai spaudoje – 1490 litų, degalai ir automobilio remontas – 900 litų.
„Kovo išlaidų neapskaičiavau, jos turėtų būti didesnės. visai nepirkau kanceliarijos prekių. Bet buvo tokių nestandartinių išlaidų – dvejas varžybas rėmiau prizais. Todėl, kai reikės atsiskaityti už ketvirtį, suma išsilygins ir per mėnesį bus išleisti skiriami 4000 litų“, – neslėpė pašnekovas.
Reiktų mažinti
Seimo nario teigimu, nekyla jokių problemų viešai skelbti iš mokesčių mokėtojų pinigų parlamentinei veiklai skiriamas išlaidas – esą tokią informaciją galima ir internete, ir spaudoje dėti.
„Visada buvau už tikslų atsiskaitymą ir išlaidų paviešinimą, tik spauda ne visuomet objektyvi lieka šiuo atžvilgiu. Esu įsitikinęs, kad tokias išlaidas sunkmečiu dar būtina sumažinti 20-30 procentų. Ir ne kažkokiu išimtiniu atveju, o kaip pavyzdiniu. Susispaustumėm ir viskas būtų gerai“, – užtikrino J.Razma.
Visiškai kitokios nuomonės liko „tvarkietis“ Julius Veselka. Politikas apytiksliai įvardino, jog vasarį didžiąją dalį – apie 2300 litų parlamentinės veiklos sumos „surijo“ automobilio remontas. Kas mėnesį kuras kainuoja apie 400 litų. Sausį ir vasarį apie 2000 litų buvo sumokėta už knygas ir spaudą, kurią vyriškis reprezentaciniais tikslais užsakė Ukmergės rajono bibliotekoms.
„Nieko neliko, išleidau dar daugiau, nei skirta. Tai pasakyti nebijau, tik man nemalonu, kad reikia atsiskaityti. Įgriso tas įkyrus lindimas, puolimas, kur kokia dešimtinė buvo išleista. Atrodo, kad Seimo narys yra banditų banditas. Koks kieno reikalas? Aš tai neskaičiuoju svetimų pinigų ir nesidomiu, ar kas pas mergas nuėjo, ar indų servizą nusipirko“, – kalbėjo Seimo narys.
Anot J.Veselkos, parlamentinei veiklai skirta suma yra tokia, kokia ir turėtų būti – nereikia jos nei didinti, nei mažinti. Esą juk kai kurie seimūnai turi įsipareigojimų, pavyzdžiui, ilgalaikes automobilių nuomos sutartis sudarę, todėl apkarpyti pinigėliai sukeltų nemažų papildomų problemų.
„Kažkodėl negalvojama, kaip tinkamai biudžetą papildyti. Valdžia sugeba vienur pridėti tik iš kažkur atėmusi. Tą kiekvienas asilas mokėtų padaryti. Idiotai ir banditėliai atiminėti turėtų, o protingi vyrai privalo sugebėti iš lito du padaryti ar bent litą ir 15 centų. Tada to vertingo popieriaus netrūks“, – patikino politikas.
Nori asmeninio
Buvusi šou pasaulio atstovė Donata Meiželytė-Svilienė patvirtino net nenutuokianti, kur, kam ir kokia konkreti suma iš parlamentinei veiklai skirtų pinigų „išplaukia“ – esą tą seka jos padėjėjas. Seimo narė teigė žinanti tiek, kad pagrindines išlaidas sudaro jos vairuojamo „Saab“ detalės ir remontas, degalai bei mobiliojo ryšio paslaugos. Moteriai prašinėti kvitelių ir sąskaitų yra „tragiškai“ nepatogus dalykas – tiesiog žeminantis.
„Tie resursai yra žmogiški, todėl pastovus sekimas, kur kiek išleista, juokingas. Įsivaizduokite, kaip nužeminamas Seimo narys, kuris degalinėje turi prašyti sąskaitos. Skirta suma, manau, yra normali. Pavyzdžiui, aš dar net ne viską susipirkau – reikia lempos, neturiu radijo. Tiesa, reiks kokį mažiuką pirkti, kad išlaidavimu nebūčiau apkaltinta. Gal ir „Tata Nano“ automobiliuko pasidairysiu, visi su juo ir važinėsim. Tikrai sutaupysim“, – kalbėjo politikė.
Anot D.Meiželytės-Svilienės, iš bėdos parlamentinei veiklai skirtą sumą būtų galima apkarpyti kokiais 15 procentų: tuomet tektų mažiau važinėti ar sumažinti pokalbius telefonu. Tačiau nepakenktų ir daugiau pinigų. Juos, pavyzdžiui, galima būtų skirti asmeniniam Seimo nario kompiuteriui.
„Seimo nariai turėtų nusipirkti asmeninius kompiuterius. Dabar skirti, jaučiu, yra visi „sublakinti“ – galima sekti, kur ir ką Seimo narys veikia, neįmanoma asmeninės informacijos laikyti. Nėra jokios asmeninės erdvės“, – sakė pašnekovė.
Plačiau skaitykite 2009 m. kovo 31 d. „Sekundėje“.
Justė BRIEDYTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr.
Apie 800 litų kanceliarinėms išlaidoms gaunantys Panevėžio miesto
savivaldybės Tarybos nariai sunkiai suskaičiuoja, kiek ir kam išleidžia, tačiau
esą suma yra „protinga“ – sumažinti nelabai derėtų.
