Jau nieko nebestebina darbo biržose ir socialinės paramos skyriuose nutįsusios eilės. Vis daugiau žmonių iš mokesčių mokėtojų virsta valstybės išlaikytiniais. Nedarbo lygis Panevėžyje – vienas didžiausių Lietuvoje, o darbo pasiūlymus galima suskaičiuot ant rankų pirštų. „Sekundės“ žurnalistų bandymas susirasti darbą, užtikrinantį bent jau minimalius nedidelės šeimos poreikius, patyrė nesėkmę, o mėginimas pasinaudoti socialine pagalba šokiravo. Darbdavių į gatvę „savo noru“ varomi darbuotojai lieka be jokio pragyvenimo šaltinio ir pasmerkti badauti.
Viltis – draudimo
agentams
Kad bedarbio duona – sprangi, įsitikino „Sekundės“ žurnalistai, pabandę susirasti darbą Panevėžyje.
Sėdėti ir laukti, kol ką nors pasiūlys Darbo biržos specialistė – daugiau nei naivu: bedarbių tūkstančiai, o laisvų registruotų darbo vietų ketvirtadienį Panevėžyje buvo vos 49.
Ką gali rinktis žmogus, turintis aukštąjį vadybinį išsilavinimą, darbo patirties ir didžiulį norą dirbti? Viltis priblėsta susipažinus su darbo pasiūlymais. Tokių specialistų šiuo metu niekas neieško.
Vadybininkais, agentais, konsultantais, o paprasčiau – draudimo paslaugų pardavėjais, galima dirbti ir turint aukštesnįjį ar net vidurinį išsilavinimą. Darbdaviai, ieškantys draudimo agentų, nurodo šiais laikais netgi nepadoriai didelę algą – galima uždirbti nuo pusantro iki trijų tūkstančių litų. Skambiname darbdaviui. „Darbas ir biure, ir klientų paieška“, – informuoja draudimo kompanijos atstovė.
Atlyginimas priklauso nuo rezultatų – jei nėra sugebėjimų įsiūlyti draudimo polisą, tris tūkstančius matysite kaip savo ausis. O ir „minimaliojo“ pusantro tūkstančio atlygio tikėtis vargu ar verta, mat ši suma, dar skaldoma į dalis. Kuri dalis garantuota, paaiškėtų kalbantis telefonu.
Darbas kaip ir yra, tačiau galimybės planuoti šeimos pajamas ir išlaidas – jokios, nes vargu ar verta tikėtis, kad kiekvieną mėnesį pavyks apdrausti tiek pat klientų.
Pardavimo vadybininko ieškanti bendrovė pageidauja žmogaus, turinčio bent trejų metų darbo patirtį, vairuotojo pažymėjimą. Alga – 1100 litų „ant popieriaus“.
Priedai priklauso nuo pardavimo. Vadybininkų oficialiai nurodomos algos paprastai retai perkopia tūkstančio ribą, nes šios profesijos atstovus peni kojos ir iškalba – ką parduosi, tą turėsi. Žinant nūdienos pirkimo galią, tikėtina, kad turėsi ne kažin ką.
Sudėtinga sužinoti, kokią vis dėlto algą galima gauti „į rankas“ pavykus įsidarbinti. Net ir vairuotojams nurodomas tūkstančio litų atlyginimas, o visa kita – priedai už komandiruotes.
Optimizmui blėstant pradėjome dairytis kuklesnių pareigų. O čia jau – ir liepto galas. Nei virėjų, nei padavėjų, nei kepėjų, nei pardavėjų nereikia. Viena maitinimo įmonė ieško padavėjos už minimalią algą.
„Į rankas“ mamai, auginančiai du vaikus, – apie 670 litų, arbatpinigiais Panevėžyje klientai nelepino ir geresniais laikais. Kaime? Vasaros darbų sezonas dar neprasidėjo.
Viena ūkininkė ieško melžėjos, žada mokėt 400 litų. Išsiaiškinti darbo sąlygų nepavyko, nes moteriškė nesileido į kalbas. „Nieko nesakysiu, kol sužinosiu, iš kokio kaimo ir kas per žmogus“, – kaip kirviu nukirto.
Darbų nebesirenka
Panevėžio darbo biržos vadovas Juozas Mėlynavičius optimizmu netryško.
„Šiokias tokias galimybes įsidarbinti turi agentai ir darbininkai. Visiems kitiems pasiūlymų beveik nėra“, – sakė direktorius.
Anksčiau bedarbiai raukė nosis specialistei vos užsiminus apie viešuosius darbus, o dabar ir laikiną menkai mokamą darbą dirbtų neatsikalbinėdami, tik kol kas ir laikinų darbuotojų niekam nereikia.
„Gal vasarą atsiras darbdavių, siūlančių viešuosius, laikinus darbus, gal tuomet situacija stabilizuosis“, – svarstė J.Mėlynavičius.
Galimybė persikvalifikuoti yra, tačiau ne specialistams, turintiems aukštąjį išsilavinimą.
Pirmenybė teikiama neturintiesiems jokios profesijos ir tiems, kurių specialybė praktiškai niekinė – kaip kad „Lietkabelyje“ dirbusių laidų vyniotojų.
Persikvalifikuoti ir bandyti nusikratyti bedarbio statuso šiemet galės 960 žmonių. Artimiausiu metu organizuojami mokymai staliams ir virėjoms.
Dar kartą peržvelgus darbdavių pasiūlymus aišku, kad nei vienų, nei kitų paklausos kol kas nėra.
„Tokios krizės laikotarpiu pagrindinis darbdavio reikalavimas – patirtis. Vadinasi, sumažėja galimybė įsidarbinti jaunimui“, – paaiškino Darbo biržos vadovas.
Praėjusio pirmadienio duomenimis, Panevėžio Darbo biržoje buvo užsiregistravę 12,1 tūkst. ieškančiųjų darbo. Nedarbas Panevėžyje perkopė 10 proc. ir yra vienas didžiausių Lietuvoje.
Kol kas kosminiu greičiu augančių lėšų nedarbo išmokoms išmokėti pakanka, ir bedarbiai jas gauna laiku. Jei gauna.
Nes tarsi balasto darbuotojų atsikratantys darbdaviai galvoja apie savo kišenę – kad nereikėtų mokėti išeitinių kompensacijų, žmones išgrūda pro duris tuščiomis rankomis. Ir teisėtai. Esą sunkmečiu darbuotojai masiškai palieka darbo vietas savo noru. Ir skuba į Darbo biržą, kur sužino, kad savo valia išėjęs iš darbo ir neturėdamas bent 18 mėnesių darbo stažo per pastaruosius 36 mėnesius, bedarbio pašalpą matys kaip savo ausis be veidrodžio.
Juodadarbiais užsienyje
Supratę, kad Darbo birža sunkmečiu virsta ne įdarbinimo įstaiga, o bedarbių registracijos vieta ir jų maitintoja, ėmėmės savarankiškų darbo paieškų. Skelbimas laikraštyje, kad aukštąjį išsilavinimą turinti ir angliškai kalbanti prekybininkė ieško darbo, darbdavių nesudomino. Per dvi dienas – nė vieno skambučio.
Darbo pasiūlymai laikraščiuose – vairuotojui, agentams, konditerėms. Netgi aukštos kvalifikacijos vadybininkui – už 900 litų. Beliko lietuvių jau išbandytas kelias – krautis lagaminus ir važiuoti laimės ieškot svetur.
Firma siūlo darbą Anglijoje. Skelbiama, kad net nė žodžio nemokantiems angliškai darbo yra. „Yra. Turime ką pasiūlyti“, – patvirtino telefonu atsiliepusi firmos atstovė.
Moterims siūlo į dėžutes pakuoti narcizus, dirbti kambarinėmis viešbučiuose. Vyrus įdarbintų mėsininkais, krautuvų vairuotojais.
Narcizų pakuotoja per savaitę, firmos atstovės teigimu, uždirba apie 250 angliškų svarų. Per mėnesį išeitų 3750 litų. Iš jų apie 600 litų, moters teigimu, kainuotų pragyvenimas. Gal geriau, nei stypsoti prie darbo biržos, jei ne viena smulkmena. Kelialapis į narcizų laukus kainuoja – 400 Lt registracijos mokestis, 1500 Lt – mokestis už kontraktą ir dar apie 600 Lt teks atidėti kelionės išlaidoms.
Paguosti turėtų, kad darbas esą garantuotas – žmonės išvyksta tik suradus jiems darbdavį ir sutartimi patvirtinus, kad darbuotojas ten tikrai laukiamas. Jei sukrapštyti pustrečio tūkstančio nepavyks, belieka vienas kelias – socialinės paramos skyrius.
Plačiau skaitykite 2009 m. kovo 28 d.
„Sekundėje“.
Rasa ŠOŠIČ
