„Žvaigždutė“ po reklama ir šalia jos smulkus tekstas – tai prekybininkų sugalvotas būdas ilgam pririšti klientus prie savo paslaugų ar prekių. Kai terminuotai sutarčiai pasibaigus pardavėjas pratęsia sutartį automatiškai, reikia žinoti, kad sutartis jau yra neterminuota ir ją galima nutraukti per 3 mėnesius nuo dienos, kai pardavėjas buvo įspėtas apie tokius ketinimus. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) siūlo gyventojams labiau domėtis savo teisėmis, nes tai ne tik suteikia galimybę ginti savo interesus, bet kai kada ir sutaupo pinigų bei nervų.
Reklamos „žvaigždės“ –
paslaptingos
„Kiekvieną reklamą reikia skaityti nuo tos vietos, kur yra mažomis raidėmis įrašytas tekstas, – sako VVTAT Panevėžio apskrities skyriaus vedėja Loreta Čerauskienė. – Būtent ten yra viena svarbiausių vartotojui informacijų, nuo kurios priklausys, ar liks jis patenkintas paslaugos kokybe ar preke, ar bus apsigavęs.“
vadinamoji „žvaigždutė“, o tiksliau, teksto pradžia, kurią ji žymi, visada reiškia, kad pirkėjas mainais už pigesnę (arba neva pigesnę) paslaugą ar prekę privalo prisiimti kai kuriuos papildomus įsipareigojimus. Kai kada ta informacija net gali būti painiai surašyta, todėl patariama ne tik ją skaityti, bet ir atidžiai analizuoti. „Ko gero, svarbiausia visų nusivylusių įvairiomis akcijomis pirkėjų bėda – jie nėra įsisąmoninę, kad dovanai prekybos rinkoje nieko nebūna, – teigia L.Čerauskienė. – Apskritai pardavėjo siūlymas apdovanoti pirkėją kai kuriais atvejais gali būti traktuojamas kaip psichologinis spaudimas vartotojui.“
Pavyzdžiui, televizijos reklamos, siūlančios tuoj pat – per 15 minučių įsigyti „nuostabų“ daiktą, yra skirtos šimtatūkstantinei auditorijai, o vis dar pasitaiko žmonių, kurie mano, kad suspėję per nurodytą laiką paskambinti jie tampa išrinktaisiais, todėl ir nusipelniusiais dovanos.
Skeptikai pataria: paskambinkite vėliau, nei nurodyta, ir vis tiek pardavėjas nudžiugins, kad jūs vis dar išrinktasis, nes šiandien, tarkime, trečiadienis.
Apie primestas sutartis
Nemažai panevėžiečių yra ne kartą susidūrę su tokiu atveju, kai terminuota kokios nors paslaugos teikimo sutartis jam net nepareiškus noro ir toliau galioja pasibaigus terminui. Tai atsitinka dėl to, kad pardavėjas ima ir vienašališkai ją pratęsia.
Tai jam leidžia daryti anksčiau jau minėta „žvaigždutė“, šalia kurios sutartyje parašyta, kad paslaugos gavėjas, nenorintis pratęsti sutarties paslaugos, teikėjui apie tai turi pranešti prieš tris mėnesius iki baigsis terminuotos sutarties galiojimas.
Jeigu vartotojas apie tai pranešė likus 2 mėnesiams, dažniausiai vadybininkas, išlikdamas mandagus, ignoruoja tą pranešimą, nes pirkėjas pažeidė nurodytąjį punktą.
„Tokios situacijos nėra retos, todėl galima vartotojams tik patarti, kad pasibaigus terminuotai sutarčiai pratęstoji netampa automatiškai taip pat terminuota. Neterminuotas sutartis galima nutraukti per 3 mėnesius nuo dienos, kai buvo pranešta pardavėjui apie norą atsisakyti jo paslaugų“, – praneša L.Čerauskienė.
Yra ir kitaip primetamų sutarčių. Pavyzdžiui, žmogus susigundo nusipirkti vieną leidinį iš internetine prekyba besiverčiančios bendrovės, ir žiūrėk jau besąs ir visos numatytos parduoti panašių leidinių serijos prenumeratorius.
Aišku, taip atsitinka irgi dėl to, kad buvo ignoruota „žvaigždutė“ arba apakino godumas – bendrovė geriausiems pirkėjams siūlo galimybę dovanų laimėti didžiulės vertės prizą.
Tokias sutartis, anot VVTAT specialistų, pirkėjas gali iš karto nutraukti, apie tai informavęs, geriausiai raštu, pardavėją.
Beje, už klaidinančią informaciją jau buvo nubausta tokias primestines sutartis siūliusi bendrovė „IMP BALTIC“.
Panevėžiečiai taip pat gerai ją žino, nes beveik į kiekvieno miesto gyventojo pašto dėžutę nuolat buvo kišami bendrovės pasiūlymai įsigyti knygų ir laimėti įspūdingą prizą – automobilį.
Brokas – galvos skausmas
Nors daugėja skundų dėl neteisingos ar klaidinančios reklamos, vis dėlto daugiausia nusiskundimų VVTAT sulaukia iš žmonių, įsigijusių nekokybiškas prekes.
„Kai manęs klausia, kaip kovoti su nesąžiningu pardavėju, atsakau– tik įrodymais. Todėl įsigijus brangesnę prekę reikia išsaugoti čekį.
Kai kada net ir reklaminį leidinį, kuriame buvo nurodytos techninės charakteristikos – čia tam atvejui jeigu vietoje reklamuotos prekės pirkėjui būti parduota panaši, bet iš esmės kita prekė“, – sako L.Čerauskienė.
Lietuvoje pagal įstatymus (ne visose ES šalyse tokia tvarka) vartotojas turi teisę pasirinkti kompensacijos būdą už jam parduotą nekokybišką prekę.
„Vartotojas gali reikalauti pakeisti prekę kokybiška arba grąžinti prekę ir reikalauti savo pinigų. Taip pat galima tartis dėl mažesnės kainos arba sutikti su pardavėjo pasiūlymu remontuoti brokuotą prekę, – sako L.Čerauskienė. – Pagal įstatymą, jeigu įsigytas daiktas sugenda per šešis mėnesius nuo dienos, kai jis buvo įsigytas, laikoma, kad pirkėjui buvo parduota brokuota prekė.“ Vis dėlto VVTAT Panevėžio apskrities skyriaus vedėja pripažįsta, kad pardavėjai dažniausiai siūlo remontuoti jų pačių parduotą nekokybišką prekę. Tačiau su tuo siūlymu galima ir nesutikti – garantinio remonto sąvoka nėra pretekstas neleisti pirkėjui ginti savo teises.
Šiemet vienas panevėžietis šventė tokią pergalę prieš pardavėją. Prieš Kalėdas savo šeimai norėjęs padovanoti didelės įstrižainės prabangų televizorių, kad ji šventinėmis TV laidomis pasidžiaugtų kaip niekada, vietoje dovanos iš prekybos centro parsinešė jau sugedusį televizorių.
Ilgai už nosies žmogų vedžioję verslininkai vėliau jam pasiūlė garantinį prekės remontą.
„Mums įsikišus ginčas buvo greitai išspręstas, nes buvo įrodyta, kad verslininkai nusižengia įstatymams. Taigi vyrui brokuotas televizorius buvo pakeistas veikiančiu“, – džiaugėsi prieš mėnesį pasiekta pergale VVTAT Panevėžio apskrities skyriaus vedėja.
Galima grąžinti į
lentyną
Į parduotuvės lentyną, anot „Sekundės“ pašnekovės, galima grąžinti ir kokybišką prekę, pavyzdžiui, vien dėl tokios subjektyvios priežasties, kad nepatiko spalva ar forma. Tiesa, yra nurodytos prekių grupės, kurioms negalioja tokie vartotojų teises ginantys norminiai aktai.
„Negalima grąžinti kūdikių drabužėlių, higienos prekių, apatinio trikotažo, buitinės technikos, elektrinių prietaisų ir įrengimų, žaislų, baldų, juvelyrinių dirbinių ir kt. – sako L.Čerauskienė. – Batai, indai, drabužiai, bižuterija ir net statybinės medžiagos gali būti grąžintos atgal į parduotuvę.“
Tiesa, yra tam tikri nurodymai: prekę privalu grąžinti per 14 dienų nuo jos įsigijimo, ji turi būti nenaudota. Svarbu turėti jos pirkimo čekį. Sugadinta prekės tara negali būti kliūtis vartotojui grąžinti nepatikusią prekę pardavėjui.
Darius SKIRKEVIČIUS
G.Lukoševičiaus nuotr. Daugėja skundų dėl
neteisingos ar klaidinančios reklamos, bet daugiausia skundų sulaukiama iš
žmonių, įsigijusių nekokybiškas prekes.
