Šykštumu garsėjusio keistuolio į slaugos ligoninę sename lagamine atsivežta solidi pinigų suma užminė nemenką galvosūkį. Neišmanydama, kur, senoliui mirus, dėti keliasdešimties tūkstančių litų palikimą, socialinė darbuotoja pinigus įnešė į savo banko sąskaitą.
Atidavė krūvą pinigų
Upytės seniūnija ieško laimingųjų, kam galėtų atiduoti skurde gyvenusio atsiskyrėlio sukauptą nemenką palikimą.
Seniūnijos socialinė darbuotoja Laima Strunevičienė pasakoja patyrusi šoką, kai iškviesta į Naujamiesčio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę paimti mirusio vienišiaus 91-erių Jono Taruškos daiktų kartu su jais gavo ir daugiau nei 20 tūkst. litų grynųjų.
„Žado netekau, kai vyriausioji slaugytoja krūvą pinigų padavė. Buvo labai nejauku su tokia suma per miškelį į seniūniją grįžti. Septyniolika metų dirbu, bet pirmą kartą į tokią padėtį patekau. Išskirtinis reiškinys, kad žmogus turi pinigų, o niekas jo negloboja“, – pasakoja L.Strunevičienė.
Solidžią pinigų sumą sukaupęs J.Taruška Ėriškių kaime gyveno vienas. Prieš aštuonerius metus senukas palaidojo žmoną, vaikų neturėjo, kaime garsėjo kaip uždaro būdo keistuolis.
L.Strunevičienė, pati pasirūpinusi lapkritį sunegalavusį vienišių paguldyti į ligoninę, vienintelė jį medicinos įstaigoje ir lankė.
„Buvau kelis kartus nuvažiavusi, bet sunkiai susišnekėjom“, – pripažįsta socialinė darbuotoja.
Aukotų bažnyčiai
L.Strunevičienė tikina neišmaniusi, ką daryti su netikėtai į rankas patekusiais pinigais, todėl J.Taruškos sukauptus 20400 Lt padėjusi į savo vardu atidarytą banko sąskaitą. Tam esą neprieštaravo ir jos surastos velionio žmonos giminaitės.
„Seife laikyti tiek pinigų nesaugu, namie juk irgi nesaugosiu. Prie giminaičių akių į banką pinigus padėjau, nes aš juos turėsiu perduoti paveldėtojui. Testamento mirusysis nepaliko – teks man pačiai paveldėtojų ieškoti“, – teigė socialinė darbuotoja.
Jos nuomone, teisingiausia būtų, jei senuko nelankę ir nekaršinę surasti giminaičiai palikimą paaukotų bažnyčiai ar Ėriškių šarvojimo salei renovuoti.
„Jei paveldėtojai neatsiras, tikrai pinigai tokiam reikalui bus paaukoti“, – tvirtina savo sąskaitoje svetimą palikimą sauganti L.Strunevičienė.
Turtuolio nepriminė
Bėdų dėl turto svetimiems po mirties palikęs J.Taruška, pasak jį nukaršinusios Naujamiesčio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vyriausiosios gydytojos Nijolės Ulienės, turtuolio nė iš tolo nepriminė.
„Labai skurdžiai senukas gyveno – namuose nei radijo, nei televizoriaus neturėjo, į ligoninę atvažiavo prastais drabužėliais, netgi be kojinių, be trumpikių. Bet atsivežė didžiulį seną „sankvojažą“, pilną popierių. Jame slaugytojos ir rado maišelį nuo duonos, prigrūstą bankrotų“, – pamena gydytoja.
Tik tada nustebusioms slaugytojoms vyras pripažino atsivežęs turto, tačiau, anot N.Ulienės, kiek lagamine slepia pinigų, senolis nežinojo.
Gydytoja pasakoja, kad J.Taruškai iš jo pinigų ligoninės personalas pirko drabužių, medikamentų, sauskelnių, kartais vyriškis pageidaudavęs duonos ir dešros.
Dalis pinigų – beverčiai
Skurde gyvenusio senolio palikimas būtų buvęs dar didesnis, jei ne dalies banknotų pasibaigęs galiojimas. Kad kai kurie lagamine saugomi pinigai – beverčiai, pasak N.Ulienės, slaugytoja sužinojo, kai vietinėje parduotuvėje iš jos nepriėmė senuko banknotų.
Tačiau J.Taruška nepanoro, kad medikai jį nuvežtų į banką pasikeisti senienų.
Įpratęs prie vienatvės žmogus ir ligoninėje neieškojo kompanijos. Pasak N.Ulienės, nors palatoje gulėjo šeši vyrai, J.Taruška vengęs su jais nors žodžiu persimesti.
Prakalbinti keistuolį pavykdavo tik slaugytojai. Šiai jis pasipasakojo mokęsis puskarininkių mokykloje pilotuoti lėktuvą.
Medikė pamena senolį buvus gana
šykštų.
Kai J.Taruškos namuose neradusi pensiją išvežiojanti moteris pinigus atvežė į Naujamiesčio slaugos ligoninę, slaugytojų paragintas jai už vargą atsilyginti neimant 1,50 Lt grąžos, senolis tik tarstelėjo: kitą kartą.
„Tokie žmonės moka taupyti. Bet kam jis sutaupė pats net kojinių neturėdamas?“ – stebėjosi N.Ulienė.
Gydytoja svarsto, kad J.Taruška keistuoliu galbūt tapęs dėl daugelį metų jį persekiojančios epilepsijos. Vyras ligoninės darbuotojoms prasitaręs kadaise Vorkutos šachtose užsidirbęs ne tik solidžią pensiją, bet ir ligą visam gyvenimui.
Saugo su narkotikais
Patogaus gyvenimo dėl pinigų atsisakęs J.Taruška – ne vienintelis pacientas, į ligoninę atsivežęs santaupas. Pasak N.Ulienės, dažnas senukas su būtiniausiais daiktais į gydymo įstaigą pasiima ir sunkiai sutaupytą vieną kitą tūkstantį litų.
„Nėra taisyklių, kaip turėtume elgtis su tais pinigais. Ligoninės nuostatuose numatyta, kad personalas už asmens daiktus neatsako. Mes neprivalome saugoti senukų pinigų, bet pagailime žmonių ir iš geros valios jų santaupas padedame į savo seifą“, – teigė N.Ulienė.
Tame pačiame seife su pacientų pinigais saugomi ir raminamieji vaistai, narkotinės medžiagos.
Ligoninės vyriausioji gydytoja bijo net pagalvoti, kas turėtų prisiimti atsakomybę, jei į seifą įsisuktų vagys. Juo labiau kad plėšikai į jį jau buvo nusitaikę prieš ketvertą metų. Laimei, tuomet ligoninė atostogavo ir seifas buvo tuščias.
Plačiau skaitykite 2009 m. kovo 17 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Pasak N.Ulienės, keliasdešimt
tūkstančių litų palikęs senolis gyveno itin skurdžiai – į ligoninę atvažiavęs
netgi be kojinių.
