Diržų veržimosi vajus medicinos įstaigas stumia į neviltį. Ligonių kasai pakeitus mokėjimo tvarką ir sumažinus kai kurių procedūrų finansavimą, ligoninių vadovai skaičiuoja tiekėjams augančias skolas. Gydymo įstaigos neslepia, kad priverstinis taupumas medicinos paslaugų kokybės nepagerins: brangias procedūras pakeis pigesni ir paprastesni tyrimų būdai.
Grasina teismais
„Jaučiame didelį pablogėjimą. Kad galėtume išsimokėti atlyginimus, turime įsiskolinti tiekėjams, o šie jau grasina teismais. Didžiausios skolos medikamentų tiekėjams, nes jie kantriausi. Ta problema – iki debesų, ne mes vieni su ja susidūrėme“, – pripažino Panevėžio infekcinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Eugenijus Preidis.
Kritiška situacija medicinos įstaigose susiklostė, pasak gydytojo, Ligonių kasai pakeitus finansavimo tvarką. Anksčiau už suteiktas paslaugas pusė pinigų Ligonių kasa įstaigoms sumokėdavo avansu, kitą dalį – sulaukusi sąskaitų.
„Dabar Ligonių kasa įsipareigojusi gydymo įstaigoms už suteiktas paslaugas sumokėti per 30 dienų nuo sąskaitos įteikimo. Vadinasi, mums reikia turėti rezervą lėšų vienam mėnesiui išgyventi“, – aiškino E.Preidis.
Infekcinės ligoninės vadovas teigia nenorintis padėties dramatizuoti, tačiau su baime laukiantis liepos, kai baigs galioti PVM lengvata medikamentams ir vietoj dabartinių 5 proc. PVM teks pakloti 19 proc.
„Šilumos, elektros energija pabrangusi, o mūsų teikiamų paslaugų įkainiai nepakilo. Nežinau, kas laukia, jei nuo vasaros pabrangs ir vaistai, o įkainių ir toliau nedidins“, – teigė E.Preidis.
Anot 260 darbuotojų turinčios ligoninės vadovo, kol kas apie etatų mažinimą negalvojama, tačiau direktorius pripažįsta negalintis garantuoti, kad tokių taupymo priemonių neteks imtis, jei situacija nepagerės.
„Kentės visi – ir medikai, ir ligoniai, bet kol kas negalvojame apie ateitį“, – atvirai kalbėjo E.Preidis.
Sumažės brangių
procedūrų
Su Panevėžio apskrities ligonine šią savaitę Teritorinė ligonių kasa baigia atsiskaityti dar už sausį.
„Didelio pablogėjimo nejaučiame, tačiau atidėtas mokėjimas sukelia nepatogumų atsiskaitant su tiekėjais, jiems irgi reikia savo darbuotojams laiku atlyginimus išmokėti. Tiekėjai kelia mums rūpestį, o mes – jiems“, – teigė ligoninės vyriausiasis gydytojas Česlovas Gutauskas.
Kol kas, pasak jo, ligoninės darbuotojai dėl pasikeitusios apmokėjimo tvarkos nepatogumų nepajuto – atlyginimai išmokami laiku visiems.
Valstybės biudžeto taupymas medicinos srities sąskaita pirmiausia atsilieps tiems pacientams, kuriems reikia brangių procedūrų – Ligonių kasa pirmajam 2009-ųjų pusmečiui sumažino finansavimą hemodializei, kompiuterinei tomografijai, angiografijai.
„Po pusmečio numatoma peržiūrėti lėšas tokioms procedūroms. Jei valstybėje mokesčiai bus surenkami kaip planuojama, finansavimą žada padidinti. Šitų procedūrų turės sumažėti, matyt, mums teks pasirinkti kitus, ne tokius brangius, tyrimų būdus. Žinoma, hemodializės procedūrų, kurių negalima sustabdyti, nebus mažinama“, – pripažino Č.Gutauskas.
Ieškos pigesnių vaistų
Mažėjant kai kurių procedūrų finansavimui, gydymo įstaigos priverstos ieškoti būdų, kaip išgyventi augant šilumos, elektros energijos išlaidoms.
Č.Gutauskas skaičiuoja, kad pernai pakilus šildymo kainoms Panevėžio apskrities ligoninė už šilumos energiją sumokėjo 345 tūkst. Lt daugiau nei 2007-aisiais. Šiemet tik už sausį šiluma ligoninei kainavo beveik 150 tūkst. Lt brangiau nei pernai už tą patį mėnesį.
Anot vyriausiojo gydytojo, nuo šių metų pradžios pabrangus elektros energijai, už ją ligoninė per 2009-uosius paklos apie 107 tūkst. Lt daugiau nei pernai.
Negana to, nuo 5 proc. iki 19 proc. išaugus PVM medicininei įrangai, jai pirkti šiemet ligoninei tektų atseikėti apie 250 tūkst. Lt daugiau nei praėjusiais metais.
„Pagal bendrą nuostatą ir politikų nusiteikimą atrodo, kad išimtinių PVM sąlygų nebežadama palikti ir medikamentams bei medicininėms priemonėms. Kadangi kito pajamų šaltinio mes neturime, tik Ligonių kasą, o įkainiai už mūsų suteikiamas paslaugas nekeliami, vadinasi, vaistams galėsime išleisti 14 proc. mažiau lėšų nei dabar. Teks ieškoti pigesnių medikamentų. Negalėčiau pasakyti, kad mūsų paslaugos pagerės“, – pripažino Č.Gutauskas.
Plačiau skaitykite 2009 m. kovo 5 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
