Pykina nuo supimo
Bankų skolininkų užstatyto už kreditus būsto vertė – lyg sūpynėse: prieš kelerius metus kainos sparčiai kilo, o per pastaruosius pusantrų metų jos taip pat greitai leidžiasi. Kai kas iš skolininkų dėl to jaučiasi lyg susirgę jūros liga – kai pykina ir nieko kito negali padaryti, kaip tik laukti kranto. Tiesa, kiek iki to kranto ar net kur jis, niekas negali pasakyti. Ir ne tik Lietuvoje.
Tikėtina, kad įvykiams vystantis pagal niūriausią scenarijų tvirto pagrindo be nuostolių sulauks ne visi. Tai labiausiai liečia tuos žmones, kurie įsigijo būstą kainoms esant aukščiausiame taške ar arti jo.
Skirtumas tarp 2007 metais sumokėtos ir dabar už 2 kambarių (50 kv. m) butą Panevėžyje mokamos kainos jau siekia 65 tūkstančius litų. Vadinasi, bankroto atveju tokiai šeimai neužtektų bankui įkeisto turto padengti kredito skolą.
Panevėžyje, neoficialiais skaičiavimais, jau yra nemažai žmonių, kurių būstas atpigo taip grėsmingai. Tai daugiausia 2007-aisiais ir 2008-ųjų pirmąjį pusmetį būstą įsigiję asmenys. Per tą laikotarpį Panevėžyje buvo sudaryti 3203 būsto pirkimo-pardavimo sandoriai. Iš bankų buvo pasiskolinta apie 450 milijonų litų. Lietuvoje per tą patį laiką buvo sudaryta apie 120 tūkstančių būsto pirkimo-pardavimo sandorių – iš viso už 20 milijardų litų.
Šiuo metu būsto kaina, palyginti su jos piku 2007-ųjų vasarą, Panevėžyje vidutiniškai nukritusi 35–40 procentų. Dabartinė kaina, įvertinus infliacija, sumažėjo iki 2006 metų kainų. Jei iš šių 3203 pirkimo-pardavimo sandorių atimtume spekuliatyvius sandorius, liktų apie 2000 panevėžiečių šeimų, kurių būsto kaina tapo gerokai mažesnė nei tada, kai jis buvo perkamas.
Papildomas užstatas – lyg
nuosprendis
Suteikdami paskolą būstui, bankai nustatydavo ir nustato sąlygą, skelbiančią, kad tuo atveju, jei būsto kaina nukristų ir taptų mažesnė nei ta, kurią finansavo bankas, jis turi teisę reikalauti papildomo užstato. Rinkos piko metu perkant būstą bankai suteikdavo kreditą, padengiantį 90 procentų būsto kainos. Tačiau būdavo ir taip, kad mažos kliento suktybės padėdavo jam gauti ir visą sumą, reikalingą būstui įsigyti.
Tiesa, kaip tikino šalies komercinių bankų filialų Panevėžyje atstovai, teise reikalauti papildomo užstato bankai kol kas naudojasi itin retai. Dažniausiai tada, kai kyla įtarimų dėl kliento mokumo. Pavyzdžiui, kai klientas bent tris mėnesius vėluoja sumokėti įmoką.
Jeigu bankas pareikalautų papildomo užstato, tai iš esmės reikštų, kad skolininkas jau yra ant bankroto slenksčio – mažėja jo pajamos ir galimybės kas mėnesį grąžinti bankui paskolos dalį ir palūkanas.
Palūkanos auga – būstas
pinga
Šiuo metu tendencijos tampa ypač bauginamos, nes palūkanos už kreditus litais pasiekė kosminių aukštumų ir, atrodo, nežada kristi. Viliboro palūkanos (6 mėnesių) dabar siekia 8,13 lito. Per dvejus metus viliboras pabrango daugiau nei dvigubai, todėl bankams šalies fiziniai ir juridiniai asmenys per mėnesį sumoka šimtais milijonų litų daugiau nei prieš pusmetį.
Šiek tiek didesnę nei 300 tūkstančių litų paskolą paėmęs žmogus bankui dar praėjusių metų rudenį mokėjo 2000 litų mėnesio įmoką, o perskaičiavus pagal naujas palūkanas – 3000 litų per mėnesį. Per metus, jei viliboras nepasitrauks iš „everesto“, pasiėmusiajam paskolą teks permokėti net 12 tūkstančių litų.
Eurais pasiskolinusieji priversti vis labiau nerimauti dėl lito stabilumo. Nesibaigiant šalies valdžios vyrų „vojažams“ į Briuselį prašant paramos ir net leidimo įsivesti eurą, didžioji dalis skolininkų pradeda abejoti, kad litas ir šiais metais dar liks „pririštas“ prie euro.
O būstas vis labiau pinga. NT piko viršūnėje, 2007 metų pavasarį, Panevėžyje norint nusipirkti 50 kvadratinių metrų butą vidutiniškai reikėjo sumokėti apie 180 tūkstančių litų. 2008-aisiais – apie 150 tūkstančių litų.
Šiuo metu, NT agentūrų duomenimis, pirkėjas už tokį pat butą sutinka mokėti 110–115 tūkstančių litų.
DariusSKIRKEVIČIUS
