Rusijos ekonomikos plėtrai 2009 metais neigiamą įtaką turės sumažėjusi pasaulinė žaliavų paklausa, kritusi naftos kaina, tebesitęsianti finansinė krizė ir didelė infliacija. Niekas neabejoja, kad finansų krizė peraugo į gilią ekonominę krizę: dėl sumažėjusios pasaulinės paklausos smuko į eksportą orientuota gamyba bei žaliavų eksportas.
Iš esmės vieninteliu kreditoriumi likus Rusijos centriniam bankui sustojo nuo kreditų priklausančių ekonomikos sektorių plėtra. Dėl apyvartinių lėšų trūkumo bei rublio devalvavimo sumažėjus importo apimtims pablogėjo prekybos ir logistikos verslo padėtis.
Augantis nedarbas, didėjančios kreditų aptarnavimo išlaidos ir perkamosios galios smukimas neigiamai paveiks daugumą ūkio šakų. 2009 metais Rusijai teks išgyventi ekonomikos recesiją.
Finansų sektorius veikiausiai išgyveno sunkiausią krizės fazę 2008 metais, o realusis ekonomikos sektorius „dugną“ dar turės pajusti. Tačiau verslo sunkumai atsilieps ir bankininkystės sektoriui: daugės nemokių skolininkų ir kartu bus vis sunkiau pritraukti tiek fizinių asmenų indėlių, tiek ir įmonių depozitų. Rusijos valstybės paramos tikimybė sumažėjus rezervams yra nedidelė, visa tai kartu brangins ir ribos paskolas verslui.
Didžiausią neigiamą įtaką ekonominei plėtrai turės santykinai nedidelė naftos kaina – prognozuojama, kad naftos barelis šiemet vidutiniškai kainuos 40–50 JAV dolerių, t.y. beveik perpus mažiau, nei Rusijos vyriausybė tikėjosi kurdama 2009 metų biudžeto projektą. Kartu su nafta atpinga ir dujos.
Jau spėjusi priprasti prie perteklinių biudžetų Rusijos vyriausybė kitąmet planuoja biudžeto deficitą, sieksiantį net 8–10 procentų BVP. Apie 3 trilijonus rublių deficitas bus dengiamas rezervo fondo lėšomis, taip pat bus imamasi ir taupymo priemonių. Apie 15 procentų mažės asignavimai federalinėms žinyboms, 200 milijardų mažinamos valstybinės investicijos, netgi olimpiadai pasirengti skiriamos lėšos. Iš viso bus siekiama sutaupyti apie 1,8 trilijono rublių.
2008-ųjų gruodį pirmą kartą po 1999 metų Rusijoje užfiksuotas neigiamas mėnesio ekonomikos augimas. Infliacija Rusijoje 2008 metais siekė 13,3 procento. Nors ekonomika lėtėja, ji išliks aukšta ir šiemet – apie 10–15 procentų. Vien per sausį rublis dolerio atžvilgiu nuvertėjo 20 procentų. Tikimasi, kad baigtas devalvavimo procesas sugrąžins pinigus į ekonomiką.
Vien per paskutinę 2008 metų savaitę bedarbių Rusijoje padaugėjo keturiais procentais – iki 1,454 milijono bedarbių. Per šių metų sausį – iki 1,7 milijono. Rusijos vyriausybė žada įmonių paramai ir užimtumo klausimams spręsti skirti 326,3 milijardo rublių. Tačiau Rusijos verslui greičiausiai teks dirbti neatsiperkančiai brangių ir sunkiai gaunamų kreditų bei devalvuoto rublio sąlygomis, didėjant infliacijai, prisitaikant prie vėluojančių atsiskaitymų ir lėtėjančio vidaus vartojimo.
Rusijos eksportas šį sausį, palyginti su 2008 metų sausiu, smuko 1,7 karto. Toliau mažėja tarptautinės Rusijos aukso ir valiutų atsargos.
„VERSLO VARTŲ“
INF.
