Premjeras Andrius Kubilius sako nepritariąs praėjusį savaitgalį įvykusiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime Briuselyje pasigirdusioms nuomonėms, kad ekonominės problemos Rytų Europoje gali sukurti naują geležinę uždangą.
Jis sako tikįs, kad ES yra pajėgi atkurti visuomenės pasitikėjimą ekonomikos ir finansų perspektyva. Tokias mintis premjeras sekmadienio vakarą išsakė naujienų agentūrai ELTA po neeilinio ES viršūnių susitikimo, kuriame buvo tariamasi dėl bendro atsako į ekonominę krizę.
– Lietuva ir kitos Rytų Europos šalys prieš viršūnių susitikimą kalbėjo apie būtinybę gauti didesnę ES paramą. Kaip vertinate susitikimo rezultatus?
– Svarbu tai, kad visos šalys sutarė, jog svarbiausias problemas reikia spręsti solidariai, siekiant labiau koordinuotų veiksmų sprendžiant kai kuriuose regionuose specifines problemas.
Mano įsitikinimu, ES yra pajėgi rasti tokių problemų sprendimų ir grąžinti visuomenės pasitikėjimą ekonomikos ir finansų perspektyva. Be viso šito negalėsime užtikrinti, kad globali krizė, skaudžiai palietusi ir Europą, baigtųsi kuo greičiau.
Apie tai buvo daug kalbėta ir svarstant konkrečius dalykus – kaip padidinti skolinimosi galimybes ES valstybėms narėms, kaip pagreitinti kai kurių šalių galimybes tapti euro zonos narėmis.
Daug kartų buvo aptartos ir Lietuvai svarbios pagrindinių bankų problemos, kad atitinkamoms valstybėms juos parėmus, nebūtų sudaryta kliūčių gauti kreditinius resursus per antrinius bankus.
– Vengrijos parengtas skubios finansinės paramos Rytų Europai planas buvo sutiktas gana skeptiškai. Ar tai jūsų nenuvylė?
– Manęs nenuvylė. Vengrai pateikė du planus. Pirmasis – 180 mlrd. eurų vertės – planas nelabai buvo aptariamas. Bet jie atskirame laiške taip pat išdėstė pasiūlymus, kokių priemonių turėtų imtis ES – įskaitant tuos klausimus, kuriuos minėjau – dėl pagrindinių bankų, greitesnio priartėjimo prie euro zonos ir skolinimosi galimybių.
Europos Komisijai bei Ekonomikos ir finansų ministrų tarybai pavesta atidžiai stebėti situaciją ir papildomai planuoti kitus veiksmus.
– Kokios galimybės, kad bus pritarta spartesniam euro įvedimui bendros ES valiutos neturinčiose šalyse, tarp jų – ir Lietuvoje?
– Nors apie tai viešai daug kas nekalbės, bet diskusija buvo gana nuoširdi. Teko matyti kai kurių stambesnių Europos valstybių, euro zonos šalių nuoširdų rūpestį šiuo klausimu. Sutarta, kad diskusijos bus tęsiamos toliau. Vis dėlto aišku, kad pačiu artimiausiu metu – ryt ar poryt – sprendimų dar neturėtume tikėtis.
– Susitikime Briuselyje pasigirdo kalbų apie naują geležinę uždangą tarp Rytų ir Vakarų Europos. Jūsų nuomone, kiek pagrįsti tokie palyginimai?
– Jokios uždangos tikrai nemačiau. ES problemų yra įvairių, net ir tarp Rytų Europos valstybių problemos yra skirtingos, todėl negalima apibendrinti, kad visos ES naujokės yra vienijamos kažkokių bendrų bruožų.
Be to, ES šalys naujokės kartais painiojamos su Rytų Europos šalimis, kurios nėra ES – pavyzdžiui, Ukraina ar Balkanų valstybėmis, ir jų problemos užkraunamos visai Centrinei Europai, kurios šalys priklauso ES.
„VERSLO VARTŲ“
INF.
