Norėdami išspręsti miesto ir rajono gyventojų užimtumą, galvas suka sporto klubų vadovai. Jie ieško naujų išraiškos ir veiklos formų. Panevėžio sporto klubas „Voras“ ir jo prezidentas Žydrūnas Budrys, pradėdamas propaguoti naują sporto šaką mieste – tekvondo, tikisi įtraukti kuo daugiau jaunimo užsiimti šiuo gana egzotišku kovos menu.
Pradininkai Panevėžyje
Praėjusią savaitę Šiauliuose buvo organizuotas tekvondo seminaras. Jį vedė aukštos kvalifikacijos (penkto dano) Baltarusijos meistrai. Seminare dalyvavo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Zarasų ir Raseinių klubų sportininkai ir instruktoriai. Buvo diskutuojama apie tekvondo plėtrą mūsų šalyje, jo perspektyvas.
Aukštaitijos sostinei atstovavo sporto klubas „Voras“. Kaip „Sekundei“ teigė klubo prezidentas Ž.Budrys, tekvondo sporto šaka nuo šiol bus kultivuojama ir mieste prie Nevėžio.
„Vis dažniau skaitome straipsnių, įspėjančių, kad galime sulaukti kriminogeninės situacijos pablogėjimo, nes paaugliai pradėjo dažniau nusikalsti. Todėl, norėdami išspręsti jaunimo užimtumą mieste, nusprendėme pradėti organizuoti tekvondo užsiėmimus ir Panevėžyje. Tikimės, kad ši nauja sporto šaka sudomins jaunus žmones ir jie vakarais nebesišlaistys gatvėmis, o savo emocijas išlies sporto salėje“, – sakė Ž.Budrys.
Iki šiol sporto klube „Voras“ buvo propaguojama kudo sporto šaka, tačiau jau nuo kovo mėnesio, bendradarbiaudamas su Lietuvos tekvondo federacija, klubas pradeda organizuoti šios olimpinės sporto šakos užsiėmimus ir mūsų mieste.
Tekvondo treniruotės vyks antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 19 val. „Minties“ gimnazijos mažojoje salėje. Užsiėmimams jau yra sudaromos berniukų ir mergaičių nuo 6 metų grupės.
Tekvondo istorija
Tekvondo – korėjiečių kovos menas, pagrįstas daugiausia smūgine kojų ir rankų technika. Tae išvertus iš korėjiečių kalbos reiškia ranka, kwon – koja, do – būdas, kelias, metodika. Taigi pažodžiui „rankų ir kojų technika“.
Nors kovos menai turi gilias šaknis Korėjoje, tekvondo įvardinimas ir sisteminimas įvyko palyginti neseniai, o olimpinės sparingo taisyklės yra atnaujinamos net ir šiomis dienomis. Senovėje Silla dinastijoje (668–935 m.), kinų chuan fa technikos buvo naudojamos mokant Korėjos karius. Šios technikos išsivystė į subak, tuščios rankos techniką, kuri buvo išplėtota valdant Koryo dinastijai (935–1392 m.). Joseon dinastijos (1393–1910 metais) valdymo pradžioje subak buvo padalintas į taekyon (smūgiavimo meną) ir yusul (imtynių meną). Laikui bėgant, yusul populiarumas blėso ir ilgainiui tik taekyon dalis išliko.
18-ajame amžiuje karalius Chongjo įsakė sukurti rinkinį – oficialų kovos menų raštą. Jis įvardijo daugelį disciplinų, tarp jų – ir kwonbup (kinų chuan Fa forma, iš kurios kilo subak). Taekyon išliko per Chosun dinastijos valdymo laikotarpio pabaigą per slaptus kilmingų Korėjos šeimų užsiėmimus.
Per Korėjos japonų okupaciją (1910–1945 metais) dauguma korėjiečių susipažino su japonų kovos menais. Ilgainiui karatė buvo „sumaišyta“ su labiau tradiciniais Korėjos kovos menais, tokiais kaip taekyon.
Su Korėjos išlaisvinimu 1945 metais susiformavo įvairios kovos menų mokyklos, įskaitant ir Chongdokwan, Yonmukwan, Changmukwan, Odokwan ir Mudokkwan. Generolas Choi Hongas Hi, laikomas modernaus tekvondo tėvu, mokino karatė ir taekyon menų savo karius.
1955 metais šie menai, tuo metu skirtingose mokyklose vadinti įvairiais vardais, pietų Korėjos prezidento Syngmano Rhee įsakymu turėjo būti sujungti. Valdžia priėmė Choi pasiūlytą pavadinimą tekvondo.
Tekvondo apėmė labiau įprastus Korėjos kovos menus, įskaitant ir sudėtingus taekyon spyrius.
1959 metais buvo įkurta Korėjos tekvondo asociacija (KTA). Generolas Choi tapo asociacijos prezidentu. Šie metai taip pat žinomi kaip pirmojo tarptautinio tekvondo turo metai, jame dalyvavo generolas Choi ir 19 imtynininkų, turinčių juoduosius diržus.
1960 metais Jhoonas Rhee mokė Korėjos karatė (arba tangsudo) Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV). Po generolo Choi apsilankymo, Rhee pakeitė savo meno pavadinimą į tekvondo. Rhee yra dažnai laikomas taekvondo tėvu Amerikoje.
Geros valios kelionė į komunistinę Šiaurės Korėją 1966 metais sukėlė nepasitenkinimą generolu Choi pietų Korėjoje.
Generolas Choi išvyko į Kanadą ir ten gegužę su Vietnamu, Malaizija, Singapūru, Vakarų Vokietija, JAV, Turkija, Italija, Egiptu ir Korėja įkūrė „International taekwondo federation (ITF)“.
ITF apsistojo ties tekvondo kovos menų sritimis ir 1971 metais turėjo daugiau nei 65 šalis nares. Generolas Choi mirė 2002 metais, Pyongyange, Šiaurės Korėjoje.
1973 metais „World taekwondo federation“ (WTF) buvo įkurta, kad varžytųsi su ITF. Jai iš pradžių vadovavo Kimas Un-Yongas (vėliau IOC narys), su 35 delegatų iš viso pasaulio dalyvavimu.
Pirmasis pasaulinis tekvondo turnyras įvyko 1973 metų gegužę.
1980 metais birželį Tarptautinis olimpinis komitetas pripažino WTF. Tekvondo kaip parodomoji sporto šaka debiutavo 1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse. Ji buvo oficiali olimpinė sporto šaka nuo 2000-ųjų Sidnėjaus olimpinių žaidynių. Tekvondo buvo įtrauktas į Azijos žaidynes kaip oficiali rungtis 1984 metais.
Koviniai veiksmai
Tekvondo stilius pasižymi galingais spyriais. Sakoma, kad tekvondo kojų smūgiai yra tobuliausi iš visų pasaulio kovinių stilių.
Smūgiuojant kojomis pašokus sunkiausia yra neprarasti orientacijos ir nepamesti taikinio. Todėl kovotojas turi nuolat stebėti priešininką. Ypač sudėtingi yra smūgiai atgal arba sukantis ore 180 laipsnių.
Tekvondo veiksmai daugiausia skirti savigynai. Jie treniruoja žmogaus koordinaciją ir judesių tikslumą. Smūgiai šio stiliaus kovose yra labai staigūs, todėl kovotojas turi akimirksniu numatyti, kaip ginsis priešininkas ir kokį kitą veiksmą reikės atlikti.
Dviejų rūšių varžybos
Dabar varžybos vykta dviejų rūšių: technika (poomsae-kor.) ir visiško kontakto kova (kyorugi-kor.).
Technikos varžybose yra vertinama kovinių veiksmų technikos atlikimas (tikslumas, greitis, jėga, koncentracija).
Olimpinė tekvondo disciplina yra visiško kontakto kova (kyorugi).
Sportininkai privalo vilkėti apsaugą ant krūtinės, rankų ir kojų, taip pat šalmą.
Kova vyksta tris kėlinius po dvi minutes. Laimi sportininkas, surinkęs daugiau taškų arba nokautuodamas varžovą. Taškus skaičiuoja keturi šoniniai teisėjai.
WTF – olimpinė federacija
WTF – „World Taekwondo Federation“ (Pasaulinė taekvondo federacija). Ši federacija išsikovojo teisę įtraukti Tae Kwon Do į olimpines rungtis.
Pagal WTF taisykles, vieninteliai leidžiami veiksmai rankomis yra tik blokai, ir smūgiai kumščiu į priešininko korpusą, jokių smūgių rankomis į galva, metimų ar kokių nors veiksmų, kurie nebūtų smūgiai (pvz., riešo sukimas).
WTF labiau koncentruojasi į kovinę taekvondo pusę, judesiai yra tobulinami kovojant su priešininku.
WTF stilius yra švelnesnės formos nei ITF, ir bene pati humaniškiausia kovos menų rūšis pasaulyje. Būtent dėl šios savybės WTF Tekvondo yra įtraukta į olimpines sporto šakas.
Tikslas kovoje yra ne nugalėti priešininką, bet surinkti kuo daugiau taškų smūgiuojant į specialiai pažymėtas zonas ant priešininko apsaugų.
Būtent todėl, kad WTF yra olimpinė federacija vis daugiau ITF federacijos narių pereina į WTF. Šiuo metu pasaulyje WTF federacijoje yra apie 50 mln. narių.
Tekvondo Lietuvoje
Tekvondo į Lietuvą, kaip ir į kitas Baltijos šalis, atkeliavo 1989 metais. Meistras Hwangas Dae Jinas (aštuntas danas) vykdė pasaulinę taekvondo populiarinimo programą ir darė kvalifikacinius seminarus-treniruotes Lietuvoje ir Latvijoje.
Tekvondo pradininkai Lietuvoje yra Aleksandras Leonavičius, Ąžuolas Stanevičius, Tomas Lagūnavičius ir Pavelas Žuravliovas.
1990 metais buvo įkurta Lietuvos tekvondo federacija.
1992 metais LTF buvo priimta į Europos tekvondo sąjungą (ETU) ir pasaulinę tekvondo federaciją (WTF).
Arnas ADOMAVIČIUS
Nuotr. Tekvondo į Lietuvą atkeliavo dar 1989 metais, tačiau
Panevėžyje ši kovų meno rūšis bus pradėta kultivuoti tik
dabar.
