Padaugėjo nuo
lapkričio
Sulėtėjus ekonomikai, įmones užgriūva įsiskolinimų našta. Vis dažniau bandymai atgauti skolą veda į teismą, po to – darbo imasi antstoliai. Panevėžyje ir rajone dirbantis antstolis Marius Alšauskas didesnį krūvį pajuto dar lapkritį.
„Panevėžyje tikrai padaugėjo bylų. Būna, kad vieni susimoka iš karto, būna, kad skolas išieškoti tenka ir porą metų“, – sako M.Alšauskas. Antstoliai veikia jų veiklą reglamentuojančių įstatymų įteisintais metodais, o jų privataus sektoriaus kolegos – privačios skolų išieškojimo bendrovės skoloms atgauti imasi nedraudžiamų netradicinių būdų. Jie viešina įmonių skolininkių pavadinimus plakatuose, plazminiuose ekranuose prekybos centruose ir degalinėse, važinėja su firmų vardais išmargintais tentais, samdosi ragana save vadinančią moterį ar, persirengę kiškiais, vaikštinėja paskui skolininkus.
Antstolis tikina: kai darbo daug, nėra kada domėtis kitais ta veikla užsiimančiais žmonėmis. „Jei nebūtų kas veikti, gal daugiau žinočiau apie konkurentus. Vilniuje nemažai skolas išieškančių įmonių, o Panevėžyje užtenka ir antstolių“, – kalbėjo M.Alšauskas. Kai darbo imasi antstoliai, skola dar padidėja. Jei suma nedidelė, ji gali „išsipūsti“ ir devyniolika procentų, jei skola viršija 100 tūkst. Lt, antstoliui tenka keturi procentai. M.Alšauskas teigia, kad šimtatūkstantines sumas skolingų įmonių ne per daugiausia, tačiau viena kita didelių finansinių problemų turinti yra.
Magija skolų negrąžins
Viena išradingiausių skolų išieškojimo firmų veikia Vilniuje. Skolų išieškojimo biuro kolektyvą papildė vyriausiąja šalies ragana vadinama Vilija Lobačiuviene. Ji įmonei padės atgauti skolas iš nemokių, piktybiškai pinigus grąžinti vengiančių skolininkų. Prasiskolinusioms įmonėms parapsichologė taiko netradicines išieškojimo priemones. Siekdama visais įmanomais būdais stabdyti nesąžiningų verslininkų sukeltas pasekmes, V.Lobačiuvienė taiko biolauko korekciją, įtaigą.
Panevėžyje būrimo saloną turinti Lukrecija Dudienė savo kolegės sprendimą prisijungti prie skolų išieškotojų komandos įvertino skeptiškai.
„Geriau nebeuždirba, tai gal jai ten ir nebloga vieta. Bet juk viso pasaulio pinigų nesusirinksi. Greičiau – tai noras išgarsėti“, – spėja Panevėžio būrėja. L.Dudienė tikina, kad su ezoteriniais metodais į skolų „išmušinėjimo“ sritį lįsti neverta, nes efektas nebus stulbinamas: „Žinoma, galima šiek tiek paveikti, bet nedaug. Tegu įrodo, kad ne vien kalbėti moka. Juk reikėtų su vienu žmogumi visą dieną dirbti, bet tai jau juodoji magija. Kam ji tokią įtaigą daro, tai tegu geriau nueina ir gražiuoju pakalba, kaži ar skolininkai iš karto pinigus paklotų.“
L.Dudienė teigė pati į skolų išieškotojų gretas stoti nenorėtų. Anot jos, yra tos srities specialistai, tad verčiau kiekvienas tegu dirba savo darbą.
Reklama nepakeis
pasitikėjimo
Be antstolių, Panevėžyje skolų išieškojimo paslaugas skelbiasi teikiančios ir dvi skolų išieškojimo bendrovės: „Eurofinansai“ ir Ekskomisarų biuras.
Įsiskolinusiomis Panevėžio įmonėmis ir fiziniais asmenimis užsiima ir sostinėje veikiančios firmos. „Be abejo, yra Panevėžio įmonių ir privačių asmenų, – patikina įmonės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas. – Regioninis principas nėra svarbus, kur kas svarbesni darbo metodai.“
Netradicinius skolų išieškojimo būdus, kuriuos nušviečia žiniasklaida, jis įvertino kaip ekonomiškai nevertingus. „Visa tai skirta reklamai, o ne skoloms išieškoti. Visi būdai duoda šiokį tokį poveikį, tačiau nežinia, kiek konkretus būdas yra veiksmingas, kiek jis pasiteisina. Kas turi kelis skolininkus, gal ir gali samdyti žmones, kurie vaikščiotų iš paskos, o tie, kurie turi jų tūkstančiais, to nesiims. Svarbūs ne išoriniai, o vidiniai metodai. Mes dirbame tyliai ir ramiai, nes skolų išieškojimas ir įmonių vertinimo veikla yra specifinė sritis, jai reklama nereikalinga“, – dėstė S.Žilinskas. Jis įsitikinęs, kad reklama labiausiai reikalinga tiems, kurie dar nėra įgiję klientų pasitikėjimo.
„Creditreform Lietuva“ vadovas papasakojo vieną „reklamiškiausių“ tokio verslo sprendimų, kuris kada nors buvo įgyvendintas: Vokietijoje vaikinai įkūrė firmą ir pavadino ją „Moscow incaso“. Pagrindinė mintis buvo skolininkų išgąstis, susijęs su Rusijos mafijos, reketo, gangsterių įvaizdžiu. Skolininkams, iš tokios įmonės gavusiems laišką, pasidarydavo išties neramu, o išradingieji vaikinai už tokį laišką iš kliento imdavo po 50 eurų. Įvaizdį sustiprindavo juodi automobiliai ir stambūs vyrukai. Daug žiniasklaidos dėmesio sulaukusiai įmonei pavyko išgyventi penkerius metus, tačiau S.Žilinskas abejojo, ar toks sprendimas suveikė tiems, kuriems skolos buvo reali problema.
Skolų išieškotojų uždarbio principas elementarus: „Jei išieškai skolą, užsidirbi sėkmės mokestį, jei neišieškai – ne. Tačiau kartais skolą geriau užmiršti. Kartais išieškojimas gali kainuoti daugiau nei pati skola.“ S.Žilinskas patikino, kad šis principas galioja anaiptol ne pačioms mažiausioms skoloms. Pavyzdžiu „Creditreform Lietuva“ direktorius pateikia „Mažeikių naftos“ ir „Lietuvos geležinkelių“ konfliktą, kur kalbama apie dešimtis milijonų litų. Derybos dėl atsiskaitymų tarp verslo gigantų vis dar tęsiamos.
Klientus verta
patikrinti
Specialistas pažymi, kad realūs problemų sprendimai paprastai nebūna vieši. Praėjusią savaitę „Creditreform Lietuva“ pristatė naujovę: duomenų bazę, apimančią visas Lietuvoje registruotas įmones su duomenimis apie jų kreditingumą, rizikingumą, hipotekos ir turto arešto veiksmus. Tai viena iš atvirų priemonių, leidžiančių patikrinti verslo partnerių patikimumą. Nors veikiančių įmonių skaičius viršija 151 tūkstantį, realiai funkcionuojančių yra 89 tūkstančiai. Kitos yra „numestos“, bet nelikviduotos, todėl jų statusas – vis dar veikiančios. Registracija duomenų bazėje nemokama, tačiau išsamesnė informacija apie įmonių finansus kainuoja. Reitingas rodo, kokia tikimybė, kad įmonė negali vykdyti finansinių įsipareigojimų. „Creditreform Lietuva“ kasdien atnaujina reitingą, jis sudarytas remiantis vokiečių patirtimi.
Panevėžio verslininkų asociacijos pirmininkas Kazys Grabys patikino, kad partnerių ir klientų mokumu verslininkai domisi visą laiką, taip buvo net ir ekonomikos pakilimo laikotarpiu. Vienas iš svarbiausių sėkmės garantų ir yra sąžiningas, mokus, patikimas ir ekonomiškai gerai besilaikantis partneris, klientas. Tačiau šiuo metu apie naujų sandorių sudarymą jis nesiryžta šnekėti: tai būtų įmanoma tik su verslu, kuris garantuotų sėkmę, o tokių dabar nėra.
Asociacijos pirmininkas patvirtino, kad nemokūs klientai iš tiesų gali suduoti smūgį verslui. Kai nebeturi pinigų, krenta apyvarta, tad realu, kad uždaras ratas baigiasi bankrotu. Nors asociacijos artimiausias susitikimas, kai bus pasidalinta naujienomis, planuojamas kovo mėnesį, K.Grabys teigė, kad smulkieji verslininkai dar kruta, turi mažiau rūpesčių nei vidutiniai. Vis dėlto jis tikino, kad dabar apskritai nėra įmonės, neturinčios problemų dėl skolų.
Lina RUMBUTYTĖ
