Pinigai prišauks
kokybę
Vakar į J.Balčikonio gimnaziją atvykusį švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių abiturientai sutiko plojimais, tačiau atėjus metui užduoti klausimus jaunuolių balsuose jautėsi abejonės ir nepasitikėjimas. Labiausiai abiturientai domėjosi egzaminais, studentų krepšeliais ir paskolomis.
Švietimo ir mokslo ministras neslėpė, kad vienos studijų vietos kaina išaugs dvigubai. Būtent didesniu į aukštąsias mokyklas ateinančių pinigų kiekiu ketinama prisišaukti kokybę: didinti dėstytojams algas ir taip pritraukti į aukštąsias mokyklas gerų kadrų. Taip pat gerinti mokymo bazę ir stipendijas patiems pažangiausiems.
Už kokybę, nors ji pradės jaustis tikrai ne pirmaisiais reformos įgyvendinimo metais, jau nuo rugsėjo pirmakursiams reikės mokėti kur kas daugiau nei dabartiniams studentams.
Pagal naują mokslo ir studijų įstatymo viziją aukštosios mokyklos taps pavaldžios rinkos reikalavimams. Išgyvens tos, kurios sudomins studentus-klientus patraukliausiomis studijomis. Kokybę abiturientai ar absolventai galės tikrinti pagal universitetams privalomą informacijos sklaidą. Aukštosios mokyklos turės pateikti tam tikrą informaciją, pavyzdžiui, kiek jų parengtų specialistų dirba pagal savo profesiją.
Pusė nori į užsienį
„Studijų kaina – pagrindinis mūsų rūpestis. Girdėjome, kad už mokslą per metus teks pakloti dvylika tūkstančių litų. Paskolos neimtume. Įsipareigoti grąžinti už visas studijas penkiasdešimt tūkstančių?! Bet neaišku, kiek sukils palūkanos, gal teks jau ir šimtą tūkstančių atiduoti. Visą gyvenimą mokėti už tai, kad ketverius metus stengeisi studijuoti. Labai nugąsdino tokia kaina, nors, aišku, kokybė irgi svarbus klausimas. Abejoju, ar kas pasikeis“, – prieš susitikimą su ministru skeptiškai buvo nusiteikusios V.Žemkalnio gimnazijos abiturientės Kristina ir Justina.
Nežinia dėl ateities dabartinius dvyliktokus vis labiau stumia prie minties apie užsienio aukštąsias mokyklas.
„Svarstom galimybę išvažiuoti į užsienį ir dauguma draugų apie tai galvoja. Yra moksleivių, kurie jau dabar siunčia dokumentus į kitas šalis, kad tik priimtų į kokį koledžą. Tėvai pritaria, nori, kad vaikai geresnį išsilavinimą gautų. Mano mama pati kalbina mane važiuoti, nes giminaičių yra ne vienoje valstybėje“, – rimtai apie studijas užjūryje svarsto abiturientė.
Tokių kaip Justina ir Kristina dauguma. Šiais metais „Faktus dominus“ atliktas tyrimas rodo, kad į užsienį trumpesnėms ar ilgesnėms studijoms ketina išvykti 74 proc. šalies ir tarptautines olimpiadas laimėjusių moksleivių ir apie 50 proc. prizų neiškovojusių jaunuolių.
Mintis, kad nekvalifikuotos darbo jėgos emigraciją pakeis masinis jaunų ir perspektyvių protų nutekėjimas, G.Steponavičiaus negąsdina. Jis pats po semestrą ar trumpiau studijavo trijose įvairiose užsienio aukštosiose mokyklose.
„Tai puiki patirtis. Aš linkiu visiems, kurie krokodilo ašaromis verkia: „Vajėzau, išvažiuos“, džiaugtis, nes tai – atsiveriančios galimybės. Mūsų noras yra parodyti, kad esame ne blogesni už kitus geriausius pasaulio universitetus,“ – kalbėjo ministras.
G.Steponavičius informavo abiturientus, kad studijų krepšelį jie galės „nusinešti“ ir į nevyriausybines aukštąsias mokyklas, pavyzdžiui, geriausius vadybininkus rengiantį ISM. Didžiąją studento krepšelio sumos dalį sudaro dėstytojų atlyginimams ir stipendijoms skirti pinigai.
Plačiau skaitykite 2009 m. vasario 27 d. „Sekundėje“.
Lina RUMBUTYTĖ
A.Repšio nuotr. G.Steponavičius Panevėžio moksleiviams
pristatė mokslo reformą ir patiems geriausiems studentams žadėjo 500–800 Lt
paskatinamąsias stipendijas. Bet ir vieno studento išlaikymo kaina didės
dvigubai.
