Pasaulyje Panevėžį garsinantys dviratininkai – trečio brolio vietoje. Šimtus tūkstančių litų miesto krepšininkams, futbolininkams ir net rankininkams iš biudžeto atseikėjanti Savivaldybė pasaulinėse varžybose aukso medalius skinantiems dviratininkams tenumeta grašius. Miesto Tarybai ir toliau ignoruojant dviračių sportą, kai kurie klubai prasitaria neišvengsiantys bankroto.
Lieka trupiniai
Olimpiniais pasiekimais garsėjantys Panevėžio dviratininkai užkandę žadą laukia šiandien miesto biudžetą tvirtinančios Tarybos verdikto – būti ar skursti.
Jei Taryba mieste veikiantiems 46 sporto klubams iš biudžeto skirs milijoną litų, pasaulinėms varžyboms lenktynininkus rengiantiems dviem dviračių sporto klubams teks pasidalyti vos 34 tūkst. Lt. Didžioji dalis – po 250 tūkst. Lt – atitektų futbolo ir krepšinio klubams, rankininkai pasiimtų 200 tūkst. Lt. Atskira eilute biudžete numatytas finansavimas ir tinklininkams.
„Panevėžio dviračių klubai skursta. Vien už patalpų šildymą ir karštą vandenį per mėnesį turime sumokėti 4000 litų. Savivaldybė mokesčių už komunalines paslaugas mums nekompensuoja. Vienam sportininkui, dalyvaujančiam įvairių tipų rungtynėse, reikia bent penkių dviračių, o kiek dar kainuoja detalės, speciali apranga, kelionės į varžybas“, – skaičiavo „Fortūnos“ dviračių klubo treneris Valerijus Konovalovas.
Klubai rengiasi bankrotams
Treneris neslėpė nuoskaudos, kad Panevėžio valdžia dviratininkus ignoruoja, nors jie pasiekia puikių rezultatų.
„Kuri dar sporto šaka Panevėžį taip garsina pasaulyje? Net ir Europos Sąjunga, spręsdama, reikia ar ne treko Panevėžyje, vertino mūsų sportinių pasiekimų išklotinę“, – pažymėjo V.Konovalovas.
Vien praėjusiais metais pasaulio pirmenybių plento varžybose iš aštuonių Lietuvai atstovavusių dviratininkių net septynios – panevėžietės, tiek pat dalyvavo ir Europos čempionate, Panevėžio sportininkai dominavo ir Lietuvos komandoje olimpinėse žaidynėse Pekine.
„Lietuvos rinktinė – panevėžiečių rankose. Jei nebūtų mūsų sportininkų, rinktinė nebeegzistuotų. Panevėžyje reguliariai treniruojasi apie 200 dviratininkų. Labai norėtume, kad miestas ir į mus atkreiptų dėmesį skirstant pinigus. Išgyvenom iš rėmėjų lėšų, bet sunkmečiu jų mažės. Dviračių klubai – jau ant bankroto ribos“, – perspėjo V.Konovalovas.
Vietoj pinigų – liaupsės
Sveikatos, sporto, socialinės rūpybos ir ryšių su visuomene komiteto pirmininkas Maurikijus Grėbliūnas prognozuoja, kad dviratininkams šie metai gali būti dar sunkesni, nei manoma.
„Dviračių sportas patenka į keistą situaciją – didžiosioms sporto šakoms padalijus lėšas pagal nustatytas proporcijas, dviratininkams gali telikti vos keliolika tūkstančių litų per metus“, – mano M.Grėbliūnas.
Triatlono treneris, miesto Tarybos narys Vidmantas Urbonas spėja, kad neskiriant pakankamo finansavimo siekiama Panevėžyje sunaikinti dviračių klubus. Jo nuomone, dviratininkams iš miesto iždo per metus turėtų būti atseikėjama nors pusė krepšiniui ar futbolui skiriamos sumos – apie 80–100 tūkst. litų.
„Kaip galima neatsižvelgti, kad dviratininkai iš pasaulio čempionatų parsiveža aukso medalius? Panevėžyje nėra nė vienos kitos sporto šakos, taip garsinančios miestą ir taip menkai finansuojamos“, – tikino V.Urbonas.
Pasak jo, dviračių klubams sukant galvas, kaip išgyventi iš grašių, Savivaldybės vadovų dviratininkams išsakyti pagyrimai per Panevėžio sporto arenos atidarymą atrodo negražiai.
„Vos prieš keletą mėnesių meras scenoje liaupsino dviratininkus, o kai prisiėjo skirstyti biudžetą, paliko juos be nieko. Panevėžys už kelis milijonus litų pasistatė unikalų dviračių treką, tokio neturi nei kaimyninės šalys, nei suomiai, nei švedai, o savo dviratininkams pinigų nesuranda“, – piktinosi treneris ir politikas.
Trekas liks tuščias
Dėl dviračių klubų varganos padėties tegali apgailestauti ir miesto Kūno kultūros ir sporto centro vadovas Bronislovas Pliavga – jo prašymas dviratininkams skirti 100 tūkst. Lt miesto valdančiųjų liko neišgirstas.
„Jei norime, kad „Cido“ arenos trekas nebūtų tuščias ir mūsų dviratininkai garsintų Panevėžį, Savivaldybė privalo parodyti dėmesį“, – mano B.Pliavga.
Nors, anot jo, Panevėžio įvaizdį gerina ir praėjusiais metais šalies čempionais tapęs „Ekrano“ futbolo klubas, tačiau miesto dviratininkų pasiekimai seniai peržengė Lietuvos ribas.
„Neturim iš ko dviratininkams nupirkti nei aprangos, nei dviračių. Gerai, kad dar sulaukiame užsienio rėmėjų paramos. Skauda širdį, bet nesame tokie turtingi“, – teigė B.Pliavga.
Plačiau skaitykite 2009 m. vasario 25 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Pasaulinėse varžybose medalius pelnančius
Panevėžio dviratininkus miesto valdžia palieka skursti.
