Prieš Seimo rinkimus griaudėjusiems pažadams nutilus, politikai rinkėjams vėl rengia saldžias viliones. Partijų kurpiamuose kandidatų į Europos Parlamentą ir šalies prezidento postą sąrašuose rikiuojasi buvusių pramogų pasaulio atstovų, nuversto mero, eksprezidento, sportininkų pavardės.
Tarp kandidatų – ir
panevėžietis
Tarp Tėvynės sąjungos skyrių bei frakcijų į Europos Parlamentą siūlomų partijos lyderių dabartinių europarlamentarų Vytauto Landsbergio, Laimos Liucijos Andrikienės minima ir Panevėžio tarybos nario Vidmanto Urbono pavardė.
„Mane pasiūlė Panevėžio skyrius, bet ar pateksiu į sąrašus Lietuvos mastu – dar labai didelis klausimas. Aš to nežinau ir nesirūpinu. Partijos taryba numatys, kas turėtų kandidatuoti“, – tvirtino V.Urbonas.
Galutinį kandidatų į Europos Parlamentą sąrašą TS ketina patvirtinti kovo pradžioje.
„Dažniausiai į kandidatus siūlomi V.Landsbergis ir L.L.Andrikienė. Matyt, dėl jų bus problema, nes abu minimi ir kaip kandidatai į prezidento vietą“, – teigė Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos atstovas Jurgis Razma.
Anot jo, TS sąraše rinkėjai ras tik keletą dabartinių Seimo narių pavardžių, nes galimybę kandidatuoti į Europarlamentą partija paliko tik pagal savo sąrašą.
Nei tarp kandidatų į parlamentą, nei į šalies prezidento vietą nebus įrašyto ir TS lyderio Andriaus Kubiliaus.
„Vyriausybė krizės metu turi rasti sprendimų, kaip iš jos išeiti. Premjeras prisiima tą misiją ir nesvarsto jokių kitų galimybių – jei kandidatuotų rinkimuose, 2–3 mėnesius nebūtų rimto darbo“, – teigė J.Razma.
Skaičiuoja konkurentų
klaidas
Kol partijos rikiuoja būsimuosius kandidatus, Tvarka ir teisingumas dar vasario pradžioje suskubo patvirtinti pretendentų į Europos Parlamentą sąrašą. Europarlamentaro mandato pasiryžęs siekti partijos lyderis, nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas, iš Vilniaus mero posto išsviestas Juozas Imbrasas, Seimo nariai Remigijus Ačas bei Petras Gražulis – iš viso bent 30 „tvarkiečių“,
Partijos lyderis R.Paksas neslepia ambicingų tikslų: iš 12-os Lietuvai skirtų vietų Europos parlamente bent trys keturios atiteks reitingų lentelėje šiuo metu tik Tėvynės sąjungai nusileidžiančios partijos Tvarka ir teisingumas kandidatams.
„Jei valdančiąją daugumą Seime suformavusi Tėvynės sąjunga toliau taip sėkmingai darys klaidas, tai galime įsivaizduoti, kad iki rinkimų nė 7 proc. rinkėjų balsų nebesurinks“, – politiniams oponentams nesėkmę numato R.Paksas.
Jo nuomone, be „tvarkiečių“, rinkimuose į Europos parlamentą sėkmė lydės kairiuosius – socialdemokratus, Darbo partiją, galimybę turėti savo atstovą Europos Sąjungos institucijoje R.Paksas prognozuoja ir Liberalų sąjūdžiui.
Partijos pirmininkas nevengė kritikos strėlių dabartiniams europarlamentarams.
„Per penkerius metus trylika parlamentarų pasiūlė keturis teisės aktų projektus. Tai nepateisinamai mažai“, – pareiškė R.Paksas.
Be to, eksprezidentas teigė pasigendąs vienybės tarp politikų.
„Pabiro kaip žydo pupos, kai reikia spręsti Lietuvai svarbius klausimus“, – apie Lietuvai atstovaujančius europarlamentarus kalbėjo R.Paksas.
Ambicijų ateinančią kadenciją Europos parlamente užimti bent 4–5 vietas nepraranda ir socialdemokratai.
„Mums lygių konkurentų nėra“, – juokavo Panevėžio meras Povilas Vadopolas.
Į parlamento rinkimus Seimo opozicijoje atsidūrusius socialdemokratus ves Vilija Blinkevičiūtė, Zigmantas Balčytis, Vytenis Andriukaitis, Juozas Olekas.
Kas bus siūlomas į prezidento postą, paaiškės kovo 7-ąją partijos suvažiavime.
„Manoma, kad dėl prezidento vietos rinkimuose turėtų dalyvauti tas, kuris slaptu balsavimu bus išrinktas partijos pirmininku. Į jo vietą yra keletas kandidatų – Gediminas Kirkilas, Zigmas Balčytis, Audrius Butkevičius, gali būti, kad kandidatuos ir Vytenis Andriukaitis“, – vardijo P.Vadopolas.
Užkirto Konstitucija
„Darbiečius“ į Europos parlamento rinkimus ves kandidatų sąraše pirmas įrašytas partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas.
Kelią į šalies prezidento postą Rusijoje gimusiam partijos lyderiui užkirto Konstitucija.
Tarp 24 Darbo partijos kandidatų į Europos parlamentą nebus nei dabartinės europarlamentarės Jolantos Dičkutės, nei partijos pirmininko pavaduotojos Loretos Graužinienės.
„J.Dičkutė nebenori kandidatuoti, todėl grįžta į Lietuvą. Aš turiu ką veikti ir Seime“, – dėstė L.Graužinienė.
„Darbiečiai“ kol kas neatskleidžia ir savo kandidatų į šalies prezidentus. Pasak L.Graužinienės, dėl jų partijos prezidiumas apsispręs, kai išgirs kandidatų veiklos programas.
Visus taškus būsimuosiuose rinkimuose baigia sudėlioti į Seimą nepatekusi „Fronto“ partija. Į politinę kovą dėl šalies prezidento posto partija ketina siųsti vieną iš dviejų pirmininko pavaduotojų – Alvydą Pocių arba Vytautą Malinauską.
Pats partijos pirmininkas 38-erių Algirdas Paleckis prezidento rinkimuose teigė nedalyvausiantis dėl Konstitucijoje numatomo amžiaus cenzo – šalies vadovas negali būti jaunesnis nei 40 metų. Tačiau A.Paleckis pasiryžęs kandidatuoti į Europarlamentą.
„Aš, kaip partijos pirmininkas, turiu tvarkyti sąrašą. Kiek surinksime vietų į parlamentą, labai sunku prognozuoti. Bent vieną tai tikrai – tam reikia surinkti 7-8 proc. balsų“, – svarsto A.Paleckis.
Anot jo, Europos parlamente „frontininkai“ siektų, kad Lietuva nebūtų pasyvi Briuselio direktyvų vykdytoja ir nesutiks, kad būtų uždaryta Ignalinos atominė elektrinė.
„Daugiau nacionalinio orumo“, – „Fronto“ siekius apibendrino A.Paleckis.
Bene paslaptingiausis prieš rinkimus stengiasi išlikti politikos naujokai – Tautos prisikėlimo partija. Į prezidento vietą pretenduosiantis partijos pirmininkas Arūnas Valinskas teigė kandidatų į Europarlamentą neįvardysiantis bent iki kovo 10-osios, kol jų nepatvirtins partija.
„Lemia ne pavardžių sąraše skaičius, o kandidatai. Tokių kokybiškų kandidatų gali būti tik penki“, – teigė A.Valinskas.
Pripažinęs, kad su dabartinių europarlamentarų darbu nėra susipažinęs, Seimo pirmininkas vis dėlto pažėrė kritikos Lietuvos atstovams.
„Pirmiausia reikia dirbti Lietuvai, o kai kurie europarlamentarai ne tik nėra susitikę, bet dargi ir susipykę“, – teigė A.Valinskas.
Senbuvis traukiasi
Politikos naujokams rezgant planus apie darbą Europos parlamente, europietiškos duonos jau atsikandę politikai artėjančiuose rinkimuose špagų nebekryžiuos.
„Nenusivyliau nei Europos Sąjunga, nei Lietuvos buvimu joje, bet pats darbo pobūdis man per mažai konkretus“, – apsisprendimą nebekandidatuoti dar vienai kadencijai aiškino europarlamentaras Eugenijus Gentvilas.
Kandidatų kritiką, esą Lietuvos atstovai Europos Sąjungoje per penkerius metus nuveikė per mažai, politikas vertina kaip nežinojimą.
„Europaralamentaras negali registruoti teisės aktų projektų – tą daro Europos komisija. Linkiu R.Paksui registruoti, tik kažin ar jam kas leis“, – atrėmė R.Pakso pastabas E.Gentvilas.
Sėkmę Europarlamento rinkimuose politikas prognozuoja tradicinėms politinėms jėgoms – Tėvynės sąjungai ir socialdemokratams.
„Ne tik noriu tikėti, bet ir tam turiu pagrindo, kad parlamente savo atstovus turės ir liberalai. Bet nematau, kad partija Tvarka ir teisingumas gali favorite tapti“, – svarstė E.Gentvilas.
Plačiau skaitykite 2009 m. vasario 24 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Nuotr. Pasak A.Paleckio, išrinkti į Europos parlamentą
„frontininkai“ siektų, kad Lietuva nebūtų pasyvi Europos Sąjungos direktyvų
vykdytoja.
