Vaikų globos namų auklėtiniai sočiai pilvus prisikemša tik svečiuose. Iš vienuolikos litų penkis kartus per dieną globotinius privalančios pamaitinti virėjos vaikus nuo alkio gelbsti maistą tempdamos iš savo namų, o globos įstaigos pinigų maistui priduria aukodamos kitus vaikų poreikius.
Kenčia alkį
A.Bandzos globos namuose gyvenančiai 16-metei Linai (vardas pakeistas) sunkiausia ištverti pirmąją dienos dalį. Globos namuose apie 7.30 val. papusryčiavusi mergaitė prie stalo vėl sėda tik apie 16 val. grįžusi iš mokyklos.
„Šiandien pusryčiams valgiau dvi dešreles. Globos namuose pietums man bus palikta varškės apkepo, gal kotletas, retkarčiais duoda ir sriubos. Apie 16.30 val. gaunam pavakarius – obuolį arba du sausainius, kartais – pieno. Vakarienei apie 19 val. dažniausiai valgom mišrainių – nuo jų sotu niekada nebūna, po valandos vėl norisi. Nors maistas šviežias, bet jo mažai“, – pasakojo Lina.
Šešiolikmetė liūdnai juokauja sočiau pavalganti nebent svečiuose – užkąsti pasiūlo į namus pasikvietusios draugės ar klasės auklėtoja.
Paauglė tikina globos namuose alkstanti ne viena.
„Visi globotiniai skundžiamės, kad valgyti norim, bet auklėtojos turbūt niekuo negali padėti. Manau, kad tik dėl nepavalgymo man sveikata pašlijo, skrandį skauda“, – svarsto Lina.
Prisiduria iš labdaros
Vaikų globos namų vienam mokyklinio amžiaus auklėtiniui pamaitinti per dieną skiriama 11 litų, iš jų 9 Lt duoda valstybė, likusius prisiduria pačios įstaigos.
„Stengiamės laviruoti, kad susidarytų tokia suma. Skelbiame atvirus konkursus maisto produktams pirkti, dar gauname iš labdaros, ūkininkai paremia. Iš to, ką koncertuodami vaikai užsidirba, irgi perkama maisto“, – tvirtino A.Bandzos globos namų direktorius Sigitas Juodzevičius.
Nors, anot jo, įstaiga negali sau leisti prabangos globotinius palepinti vynuogėmis, tačiau vaikai esą nealksta ir dėl gurgiančių pilvų nesiskundžia.
„Garnyras ruošiamas iš pigesnių daržovių – kopūstų, burokėlių. Vaikai ir guliašo, ir plovo, kotletų gauna, būna žuvies dienos. Produktus gan nebrangiai perkam, visaip bandom suktis, tų pinigų iš bėdos kaip ir užtenka“, – mano S.Juodzevičius.
Batai arba duona
Linkaučiuose esančių Panevėžio rajono vaikų globos namų direktoriaus Gintaro Navicko nuomone, nenormalu tikėtis, kad už tą pačią sumą sočiai pavalgys šešiametis ir aštuoniolikmetis.
Anot jo, už 11 litų mokyklinio amžiaus vaiką pamaitinti buvo realu prieš porą metų, tačiau brangstant maisto produktams, elektrai, dujoms tokia užduotis darosi nebeįveikiama.
Jei valstybė nekilstelės kartelės, direktorius mato vienintelę išeitį: prašyti įstaigos steigėjos – rajono Savivaldybės – leisti iš vaiko išlaikymui per mėnesį skiriamų 520 litų dalį atskaičiuoti maistui.
„Teks rinktis – ar batus vaikui pirkti, ar duonos“, – pastebi G.Navickas.
Direktorius neslepia: alkis ir baimė netekti kąsnio – ne vieno globotinio nuolatiniai palydovai.
„Mane patį stebina, kad 8 metų vaikas vienu prisėdimu visą batoną suvalgo. Net daugybę metų čia gyvenantys globotiniai nueidami nuo stalo pasiima duonos riekę. Jiems pasąmonėje išlikęs instinktas visada turėti bent kriaukšlelę. Globėjai pasakoja netgi po pagalvėmis randantys paslėpto maisto, nors jų namuose tikrai visko užtenka“, – pasakojo G.Navickas.
Plačiau skaitykite vasario 20 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Anot G.Navicko, iš menkos sumos privalančioms sočiai pamaitinti vaikus globos įstaigoms tenka rinktis, ką pirkti – duoną ar batus.
