Patikrintas būdas laiku pastebėti prostatos vėžį – profilaktiniai PSA (prostatos specifinio antigeno) ir laisvo PSA tyrimai. Tuomet šios dažniausios vyrų onkologinės ligos gydymas gali būti efektyvus.
Laiku atskleidė ligą
Tik žmonos atidumas padėjo 48 metų panevėžiečiui Petrui (vardas pakeistas) išvengti prostatos vėžio kančių. Moteris neretai pasidomėdavo sveikatos profilaktikos naujienomis. Ji atkreipė dėmesį, kad prostatos vėžio rizika ypač išauga vyrui, kurio tėvas buvo susidūręs su šia klastinga liga.
Petras nesiskundė jokiais prostatos negalavimais, buvo labai užsiėmęs darbe. Todėl žmonai prireikė daug pastangų, kol įkalbėjo vyrą atlikti PSA tyrimą. „Išsitirk iš meilės man“, – paprašė moteris.
Tyrimo rezultatai nuramino: PSA koncentracija buvo nepakitusi. Tačiau Petras kiek sunerimo, kai jo bendradarbiui buvo nustatytas vėlyvosios stadijos prostatos vėžys. Dabar žmonai jau nebereikėjo raginti vyrą kasmet užsukti į medicininių tyrimų laboratoriją.
Kartą po patikrinimo Petras sulaukė pribloškiamos naujienos: buvo pastebėtas jo PSA pokytis. Kiti tyrimai patvirtino, kad vyrui prasidėjo prostatos vėžys. Tačiau viltį pasveikti suteikė gydytojo žodžiai: „Nusiramink, ankstyvos formos vėžys visiškai pagydomas. Pastatysime tave ant kojų.“
Vyrams reikia pasirinkti
Prostatos vėžys kasmet nustatomas daugiau kaip trims tūkstančiams Lietuvos vyrų. Statistika rodo, kad 63 proc. pacientų, kurie į gydytojus kreipėsi jau rimtai sunegalavę, buvo nustatytas vėlyvųjų stadijų prostatos vėžys. Todėl kiekvienam subrendusiam vyrui reikia pagalvoti ir ryžtingai pasirinkti, kas jam geriau: bauginanti nežinia arba šiuolaikinės medicinos pagalba.
Sveikatos profilaktikos akcija „Prostata – vyro gyvenimo kokybė“, kurią jau penktus metus organizuoja „Medicina practica“ laboratorija, daugybei panevėžiečių padėjo laiku susirūpinti savo gyvybiškai svarbiu organu. Beveik kas trečiam PSA pasitikrinusiam vyrui dėl pastebėtų įtartinų prostatos pokyčių reikėjo skubėti pas gydytojus.
Tai nereiškia, kad visi šie pacientai jau sirgo prostatos vėžiu – PSA koncentracija gali padidėti ne tik dėl prostatos vėžio, bet ir esant prostatos adenomai, uždegimui, kitoms nevėžinėms ligoms. Tačiau vyrams, kuriems gydytojai nustatė liūdną diagnozę, gydymo sėkmė priklausė nuo to, ar prostatos vėžys buvo pastebėtas ankstyvos stadijos.
Susergama nepastebimai
Prostata – tai graikinio riešuto dydžio liauka, esanti tarp vyro šlapimo pūslės ir varpos. Ji gamina skystį, kuris sudaro apie 90 proc. spermos. Nuo šio organo priklauso ir vyro lytinė potencija.
Reikia įsidėmėti, kad prostatos vėžys prasideda nepastebimai. Jam augant prostata didėja ir požymiai būna panašūs į gerybinį prostatos išvešėjimą. Vyrai gali jausti nemalonius pojūčius papilvėje, tarpvietėje, šlapinimosi sutrikimus. Labai būdingas požymis – prasidėjęs šlapinimasis naktį.
Kita problema: daug vyrų dar drovisi kalbėti apie tokius pojūčius ir neskuba pas urologą.
Būtina nuolat
kontroliuoti
Nors prostatos vėžiu dažniausiai suserga vyresni nei 65 metų žmonės, tačiau mirties dėl šios ligos rizika gerokai didesnė jaunesniems vyrams.
Rekomenduojama, kad kiekvienas vyras, sulaukęs 40-ies, kartą per metus būtinai atliktų PSA tyrimą, o sulaukęs 50-ies – 2 kartus per metus. Reikia pastebėti, kad tikslesnį atsakymą duoda ne tik PSA, bet ir laisvo PSA tyrimas. Jų santykis dar tiksliau padeda įvertinti, ar reali prostatos vėžio grėsmė.
Prostatos vėžio priežastys dar nėra iki galo žinomos, o susirgimų daugėja. Todėl kontroliuoti klastingą ligą laiku padeda patikrinta priemonė – profilaktiniai PSA tyrimai.
Oskaras
Valius
